Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – dažnas reiškinys šiltuoju metų laiku, keliaujant ar dirbant lauke. Dauguma jų praeina savaime per kelias dienas. Blakių ar blusų įkandimai kartojasi (blakių – dažnai kas naktį), kol jų šaltinis nepašalintas, o kai kuriems žmonėms bet koks įkandimas sukelia didelį patinimą ar net pavojingą alerginę reakciją. Toliau aprašome, kaip juos atskirti pagal išvaizdą ir vietą, ką daryti iš karto ir kada kreiptis į gydytoją.
Kas tai?
Vabzdžių įkandimai – tai odos reakcija į seiles, kurias vabzdys suleidžia maitindamasis krauju (uodai, mašalai, akliai, blusos, blakės). Įgėlimas – vabzdžio gynyba: bitė, vapsva ar širšė suleidžia nuodų. Abiem atvejais odoje prasideda vietinis uždegimas: paraudimas, niežėjimas, patinimas, o įgėlus – ir skausmas („DermNet“).
Reakcijos stiprumas priklauso nuo vabzdžio, suleistų medžiagų kiekio, įkandimo vietos ir žmogaus jautrumo. Vaikams po įkandimų gali išsivystyti vadinamoji papulinė dilgėlinė – niežtintys, sukietėję mazgeliai, kurie laikosi savaites ir atsinaujina po kiekvieno naujo įkandimo. Suaugusiesiems ji pasitaiko rečiau, dažniausiai keliaujant į naują aplinką („DermNet“).
Lietuvoje odos reakcijas dažniausiai sukelia uodai, mašalai, akliai (bimbalai), blusos ir blakės, o įgėlimus – bitės, vapsvos ir širšės. Erkės nėra vabzdžiai (jos priklauso voragyviams), tačiau jų įkandimai aptariami toliau, nes dažnai painiojami su vabzdžių įkandimais.




Kaip atrodo skirtingų vabzdžių įkandimai?
Iš vieno įkandimo pėdsako retai galima tiksliai pasakyti, kas įkando: daugelio vabzdžių įkandimai atrodo panašiai – nedidelis, paraudęs, niežtintis gumbelis. Daugiau pasako įkandimų išsidėstymas, kūno vieta ir laikas, kada jie atsiranda („NHS“).
| Kas įkando | Kaip atrodo | Kur dažniausiai | Kas būdinga |
|---|---|---|---|
| Uodai | Nedidelis, iškilęs, niežtintis gumbelis | Atviros kūno vietos: rankos, kojos, kaklas | Atsiranda per kelias minutes, dažniausiai vakare ar naktį lauke |
| Mašalai | Smulkūs iškilę gumbeliai grupelėmis, stipriai niežti | Atviros vietos prie vandens telkinių, miške | Niežėjimas gali laikytis kelias dienas |
| Akliai (bimbalai) | Didelis, skausmingas įkandimas, gali kraujuoti | Atviros vietos, dažnai kojos | Platus patinimas, dažnai prisideda infekcija |
| Blusos | Smulkūs raudoni taškeliai grupelėmis, labai niežti | Žemiau kelių: kulkšnys, blauzdos | Dažniausiai namuose yra augintinių; vaikams gali virsti papuline dilgėline |
| Blakės | Niežtintys gumbeliai linija arba grupe po kelis | Miegant atviros vietos: veidas, kaklas, rankos, pečiai | Pastebimi ryte; gali išryškėti tik po kelių dienų; dėmelės ant patalynės |
| Bitės, vapsvos, širšės (įgėlimai) | Staigus skausmas, paraudimas, patinimas, taškelis centre | Bet kur, dažnai rankos ir veidas | Odoje gali likti bitės geluonis |
| Erkės (ne vabzdžiai) | Prisisiurbusi erkė; vėliau – besiplečianti žiedo formos dėmė | Pažastys, kirkšnys, pakinkliai, plaukuotoji galvos dalis | Žiedas atsiranda po 1–4 savaičių ir paprastai neniežti – tai Laimo ligos požymis |
Lentelė parengta pagal „NHS“ ir „DermNet“ aprašymus. Nuotraukose – būdingas blakių įkandimų išsidėstymas linija ant riešo ir blusų įkandimai ties kulkšnimi.


Nuotraukų šaltiniai: blakių įkandimai ant riešo – Oliver Arend, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons; blusų įkandimai ant blauzdos – Maslesha, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.
Blakių įkandimai: kaip atpažinti ir ką daryti
Blakės – maždaug 5 mm dydžio rusvi vabzdžiai, kurie dieną slepiasi čiužinio siūlėse, lovos rėme, už galvūgalio ar sienų plyšiuose, o naktį išlenda maitintis („NHS“). Kąsdama blakė suleidžia skausmą slopinančių medžiagų, todėl pats įkandimas nejaučiamas. Pėdsakai išryškėja po vienos ar kelių dienų, o pirmą kartą įkandus – kartais tik po dviejų savaičių („CDC“). Būdingas vaizdas – keli niežtintys gumbeliai, išsidėstę linija ar vingiuota eile tose vietose, kurios miegant lieka atviros: ant veido, kaklo, rankų, pečių („AAD“).
Kuo dažniau blakės kanda, tuo jautresnė tampa oda: pradžioje bėrimo galima visai nepastebėti, o vėliau niežtintys gumbeliai atsiranda vos per kelias valandas („AAD“). Nėra žinoma, kad blakės platintų ligas, tačiau jos sukelia nemigą ir nerimą, o kasymas gali baigtis impetiga ar kita odos infekcija („CDC“). Kitaip nei utėlės ar niežų erkutės, blakės ant žmogaus negyvena: pasimaitinusios per 4–12 minučių jos grįžta į slėptuvę („AAD“).
Kad įsitikintumėte, jog kaltos blakės, apžiūrėkite čiužinio siūles, lovos rėmą ir galvūgalį: ieškokite pačių vabzdžių, jų išnarų, rusvų kraujo dėmelių ir smulkių tamsių taškelių ant patalynės, o esant dideliam židiniui gali būti juntamas saldokas kvapas („CDC“). Švara čia nieko nereiškia – blakių pasitaiko ir prabangiuose viešbučiuose. Jos keliauja lagaminuose, drabužiuose ir naudotuose balduose, todėl grįžus iš kelionės verta apžiūrėti bagažą, o drabužius išskalbti aukštoje temperatūroje. Židinį namuose patikimai pašalina tik kenkėjų naikinimo (dezinsekcijos) specialistai („CDC“).
Blusų įkandimai: kaip atpažinti
Blusos šokinėja nuo grindų ir kilimų, todėl kanda ten, kur pasiekia: ties kulkšnimis, blauzdomis, kartais juosmeniu. Įkandimai atrodo kaip smulkūs, labai niežtintys raudoni taškeliai, išsidėstę grupelėmis ar trumpomis eilutėmis žemiau kelių („NHS“). Dažniausiai blusas parneša katės ir šunys, tačiau kiaušinėliai ir lervos kaupiasi kilimuose, baldų siūlėse ir gyvūno guolyje, todėl vien augintinio apdorojimo neužtenka („DermNet“).
Vaikams blusų ir gyvūnų erkučių įkandimai – dažniausia papulinės dilgėlinės priežastis: ant kojų, dilbių, kartais veido kas kelias dienas išdygsta nauji 2–20 mm dydžio niežtintys mazgeliai su taškeliu centre, kartais su pūslele. Naujas įkandimas „pažadina“ ir senuosius, todėl bėrimas atrodo nuolatinis. Giliai iškasyti mazgeliai palieka tamsesnes dėmes ar šviesius randelius. Reakcija per mėnesius ar metus savaime silpnėja, kai organizmas pripranta prie įkandimų („DermNet“).
Erkės įkandimas ir Laimo ligos požymiai
Erkė, kitaip nei vabzdys, ne įkanda ir pasišalina, o prisisiurbia ir lieka odoje valandas ar dienas. Ją reikia kuo greičiau ištraukti smailiu pincetu ar specialiu kabliuku: suimkite kuo arčiau odos ir lėtai traukite į viršų, nespausdami pilvelio, o vietą nuplaukite ir dezinfekuokite („NHS“). Nedidelis paraudimas ir niežulys įkandimo vietoje pirmomis dienomis yra įprasta reakcija. Nerimą turėtų kelti besiplečianti žiedo ar ovalo formos dėmė, dažnai su šviesesniu centru, kuri atsiranda po 1–4 savaičių (kartais iki 3 mėnesių), paprastai neniežti ir nekaršta – tai ankstyvas Laimo ligos požymis („NHS“). Tokiu atveju tą pačią dieną pateikite įkandimo vietos nuotrauką, kad gydytojas ją įvertintų, – Laimo ligą reikia pradėti gydyti laiku. Jei kartu karščiuojate, stipriai skauda galvą ar sąnarius, kreipkitės į gydytoją klinikoje. Daugiau – straipsnyje apie Laimo ligą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vabzdžių įkandimų tikimybę didina:
- Buvimas lauke, ypač prie vandens telkinių, drėgnose vietovėse ar miško pakraščiuose, ir ypač auštant bei sutemus, kai uodai aktyviausi.
- Šiluma, prakaitavimas ir dažnesnis kvėpavimas: uodus traukia kūno šiluma, iškvepiamas anglies dioksidas ir prakaito kvapas („DermNet“).
- Tamsūs, aptempti drabužiai, atviros kūno vietos, ryškūs kvapai (kvepalai, kvapnios kosmetikos priemonės).
- Naminių gyvūnų kailis, jei jame yra blusų ar kitų parazitų.
- Kelionės ir nakvynė svetimose lovose, naudoti baldai ir čiužiniai – taip parsinešamos blakės („CDC“).
Stipresnių reakcijų ir komplikacijų rizika didesnė vaikams ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, taip pat tiems, kurie linkę į alergines reakcijas ar anksčiau patyrė stiprią reakciją.
Kraujo grupės įtaka uodų pasirinkimui nėra įrodyta; daugiau reikšmės turi išskiriami kvapai, kūno temperatūra ir aplinka.
Simptomai
Įprastas įkandimo pėdsakas – vienas ar keli stipriai niežtintys gumbeliai toje vietoje, kurią vabzdys galėjo pasiekti. Gumbelis dažnai atslūgsta per kelias valandas, bet gali laikytis kelias dienas, o jo centre kartais susidaro skaidri ar kraujinga pūslelė. Įkandimai neretai išsidėsto grupelėmis, o iškasyti virsta atviromis žaizdelėmis („DermNet“).
- Įgėlus bitei, vapsvai ar širšei iš karto juntamas deginantis skausmas, vieta parausta ir patinsta, centre matyti taškelis. Kai kuriems žmonėms patinimas per kelias valandas ar 1–2 dienas išplinta toli už įgėlimo vietos. Tokia didelė vietinė reakcija nėra anafilaksija, bet ją verta parodyti gydytojui („DermNet“).
- Blakių įkandimai gali išryškėti tik po kelių dienų („CDC“).
- Vaikams įkandimai kartais virsta papuline dilgėline – savaites išliekančiais mazgeliais su pūslelėmis.
Bendrieji požymiai – nuovargis dėl blogo miego ar nerimas – būdingi nuolat kartojantis blakių įkandimams. Staiga išplitusi dilgėlinė, veido ar lūpų tinimas, dusulys ar galvos svaigimas iš karto po įgėlimo rodo sunkią alerginę reakciją – anafilaksiją, kuriai reikia skubios pagalbos („NHS“).
Kada kreiptis į gydytoją?
Skambinkite 112, jei po įkandimo ar įgėlimo („NHS“):
- staiga patino lūpos, burna, liežuvis ar gerklė;
- pasunkėjo kvėpavimas, atsirado švokštimas, gerklės veržimo ar dusimo jausmas;
- oda, lūpos ar liežuvis pamėlo, papilkėjo ar išblyško;
- žmogus staiga sumišo, apsvaigo, nualpo arba vaikas tapo suglebęs ir nebereaguoja;
- iš karto po įgėlimo pykina, vemia, skauda pilvą ar svaigsta galva.
Tą pačią dieną kreipkitės į gydytoją, jei:
- atsirado infekcijos požymių: plintantis paraudimas, karšta ir vis skausmingesnė oda, pūliai, karščiavimas, padidėję limfmazgiai („NHS“);
- įgėlė į burną, gerklę ar šalia akių, įgėlimų daug (pvz., užpuolė bičių ar vapsvų spiečius) arba anksčiau esate patyrę sunkią reakciją į įgėlimą („NHS“); jei po įgėlimo į burną ar gerklę tinsta gerklė arba sunku kvėpuoti – skambinkite 112;
- įkando ar įgėlė kūdikiui iki vienerių metų („NHS“);
- patinimas vis didėja ir plinta toli už įkandimo vietos;
- po erkės įkandimo atsirado besiplečianti žiedo formos dėmė ar į gripą panašūs simptomai („NHS“).
Planinė dermatologo konsultacija tinka, kai bėrimas nepraeina per 1–2 savaites, kartojasi kas rytą ar kas kelias dienas, nežinote, kas kanda, arba įtariate blakių ar blusų židinį namuose.
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma kliniškai – pagal bėrimo išvaizdą, vietą ir išsidėstymą, simptomų pradžią ir galimą kontaktą su vabzdžiais. Gydytojas klaus, kur praleidote laiką (gamtoje, kelionėje, naujoje nakvynės vietoje), ar yra naminių gyvūnų, ar bėrimas ryškesnis rytais, ar ant patalynės matyti dėmelių. Dermatologas pagal įkandimų vaizdą dažnai gali pasakyti, ar jie panašūs į blakių, tačiau galutinai tai patvirtina tik namuose rasti vabzdžiai („AAD“).
Įkandimus reikia atskirti nuo kitų odos būklių: niežų, kontaktinio dermatito, atopinio dermatito, folikulito, dilgėlinės, virusinių bėrimų, o vaikams – nuo vėjaraupių. Jei reakcijos sunkios ar užsitęsia, gali būti atliekami papildomi tyrimai: odos apžiūra dermatoskopu, alergologinis įvertinimas, retai – kraujo tyrimai ar odos biopsija – histologinis įkandimo vaizdas gana būdingas („DermNet“).
iDerma dermatologai pagal nuotraukas ir aprašymą įvertina įkandimų tipą, reakcijos stiprumą ir infekcijos požymius, tada sudaro gydymo ir priežiūros planą. Konsultacija vyksta nuotoliniu būdu, todėl atsakymą gausite greitai; esant sunkiai reakcijai ar infekcijos požymiams, reikalinga gydytojo apžiūra klinikoje.
Gydymas
Gydymo tikslas – numalšinti niežulį ir skausmą, sumažinti patinimą ir apsaugoti odą nuo infekcijos.
- Pirmieji žingsniai:
- Jei įgėlė, pasitraukite iš pavojingos vietos. Bitės geluonį, jei matomas, nubraukite nagu ar banko kortelės kraštu – netraukite pincetu, nes taip išspausite daugiau nuodų („NHS“).
- Įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir švelniai nusausinkite.
- Jei vieta patino, dėkite į audinį suvyniotą ledą ar šaltą drėgną kompresą bent 20 minučių, kelis kartus per dieną („NHS“).
- Patinusią galūnę laikykite pakeltą.
- Jei įgėlė į ranką, nusiimkite žiedus ir apyrankes – rankai patinus jie gali ją užspausti.
- Niežulio ir skausmo malšinimas:
- Nesikasykite: kasymas didina infekcijos ir randų riziką. Nagus laikykite trumpus, mažiems vaikams nakčiai galima užmauti plonas medvilnines pirštinaites.
- Padeda vėsinantys kompresai ir raminamosios, odą atkuriančios priemonės be kvapiklių. Gydytojas gali paskirti vietinių priemonių nuo uždegimo ir niežulio, o esant dideliam patinimui ar papulinei dilgėlinei – ir geriamųjų priemonių niežuliui slopinti („DermNet“).
- Nenaudokite naminių priemonių, pavyzdžiui, sodos ar acto – jos vargu ar padeda, o gali sudirginti odą („NHS“).
- Odos barjero apsauga:
- Kasdien tepkite švelnius drėkiklius, ypač jei oda linkusi sausėti arba sergate atopiniu dermatitu.
- Pažeidimą pridenkite švariu tvarsčiu, jei linkstate kasytis arba vietą trina drabužiai.
- Infekcijos požymiai:
- Jei atsiranda pūliai, plintantis paraudimas, karščiavimas ar stiprėjantis skausmas, būtina gydytojo apžiūra. Infekuoti įkandimai gali baigtis impetiga, rože ar celiulitu – gilesnėmis odos infekcijomis, kurioms reikia antibakterinio gydymo („DermNet“).
- Pasikartojančios ar užsitęsusios reakcijos:
- Esant pasikartojančioms didelėms vietinėms reakcijoms, papulinei dilgėlinei ar ankstesnei sunkiai reakcijai į įgėlimą, dermatologas sudarys individualų planą, o prireikus siųs alergologo konsultacijai.
- Po uždegimo likusios tamsesnės dėmės išblunka per kelias savaites ar mėnesius; apie jų priežiūrą skaitykite straipsnyje apie hiperpigmentaciją.
Priežiūra ir profilaktika
Kaip sumažinti įkandimų skaičių:
- Apranga ir elgsena: lauke rinkitės ilgarankovius, šviesesnių spalvų, laisvesnius drabužius ir uždarą avalynę. Ryškiai kvepiančias priemones keiskite bekvapėmis. Auštant ir sutemus, kai uodai aktyviausi, nebūkite prie vandens telkinių.
- Repelentai: prieš išeidami į lauką naudokite nuo vabzdžių apsaugančias priemones pagal gamintojo nurodymus. Vaikams ir nėščiosioms rinkitės jiems skirtas priemones ir tepkite tik ant atvirų odos vietų.
- Fizinės užtvaros: tinkleliai ant langų ir durų, tinklelis virš lovelės kelionėse, ventiliatorius miegamajame.
- Aplinka: išpilkite stovintį vandenį (laistytuvai, kibirai, padėklai po gėlėmis), sutvarkykite kiemo želdinius. Vakare naudokite apšvietimą, mažiau traukiantį vabzdžius.
- Namai be blusų: reguliariai siurbkite kilimus, grindjuostes ir baldų siūles, augintinio guolį ir patalynę skalbkite aukštoje temperatūroje. Augintinius nuo blusų apdorokite pagal veterinarijos gydytojo nurodymus – vienkartinis apdorojimas neveikia kiaušinėlių ir lervų („DermNet“).
- Kelionės ir blakės: atvykę apžiūrėkite čiužinio siūles ir galvūgalį, lagaminą laikykite ant stovo, o ne ant grindų ar lovos. Grįžę apžiūrėkite bagažą, drabužius išskalbkite aukštoje temperatūroje. Įtarę židinį namuose, kreipkitės į kenkėjų naikinimo (dezinsekcijos) specialistus – savarankiškai purškiamos priemonės dažnai neveikia ir gali būti pavojingos miegamajame („AAD“).
Ką daryti, jei įkando?
- Jei iš karto po įgėlimo tinsta veidas ar gerklė, sunku kvėpuoti ar svaigsta galva – nedelsdami skambinkite 112.
- Nuplaukite vietą, uždėkite šaltą kompresą ir nesikasykite. Jei įgėlė bitė, nubraukite geluonį.
- Stebėkite 1–2 dienas: ar patinimas slūgsta, ar neatsiranda infekcijos požymių.
- Jei bėrimas kartojasi, nepraeina per 1–2 savaites arba nežinote, kas kanda, nufotografuokite jį gerai apšviestoje vietoje ir pateikite nuotraukas iDerma dermatologui – atsakymą gausite per 24 valandas. Vaikų bėrimus vertina vaikų dermatologas.






