Įžanga

Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – itin dažnas reiškinys šiltuoju metų laiku, kelionių metu ar dirbant lauke. Nors dauguma atvejų yra lengvi ir praeina savaime, kai kuriems žmonėms jie sukelia stiprų niežėjimą, ryškų patinimą, miego sutrikimus ar nerimą. Retais atvejais pasireiškia pavojingos alerginės reakcijos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti skirtingų vabzdžių sukeltus odos pažeidimus, kada būtina kreiptis į gydytoją, kaip saugiai ir veiksmingai juos gydyti bei kaip apsisaugoti ateityje.

Kas tai?

Vabzdžių įkandimai – tai odos pažeidimai, atsirandantys vabzdžiui maitinantis krauju (pvz., uodai, blusos, blakės) arba ginantis (pvz., kai kurie mašalai). Įgėlimai – tai apsauginė reakcija, kai vabzdys (pvz., bitė, vapsva, širšė) suleidžia nuodų. Abu atvejai sukelia vietinę uždegiminę odos reakciją, kuri pasireiškia paraudimu, niežėjimu, patinimu, kartais skausmu.

Reakcijos intensyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: paties vabzdžio, suleistų medžiagų, individualaus jautrumo, ankstesnių kontaktų bei įkandimo vietos. Vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu ar jautria oda, dažniau išsivysto vadinamoji „papulinė dilgėlinė“ – pasikartojantys, niežintys, sukietėję bėrimai po įkandimų, trunkantys ilgiau nei kelias dienas.

Dažniausi vabzdžiai Lietuvoje, sukeliantys odos reakcijas, yra uodai, mašalai, akliai (bimbalai), blusos, blakės, taip pat bitės, vapsvos ir širšės (įgėlimai). Kiek rečiau problemų sukelia skruzdėlės, smėlio muselės ar kelionių metu sutinkami tropiniai vabzdžiai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Vabzdžių įkandimų tikimybę didina:

Buvimas lauke, ypač prie vandens telkinių, drėgnų vietovių ar miško pakraščių.
Aktyvumas auštant ir sutemose, kai uodai yra aktyviausi.
Šiluma, prakaitavimas ir intensyvesnis kvėpavimas (daugiau išskiriama anglies dioksido, pieno rūgšties) – tai pritraukia vabzdžius.
Tamsūs, aptempti rūbai, atviros kūno vietos, ryškūs kvapai (kvepalai, kvapnios kosmetikos priemonės).
Naminių gyvūnų kailis, jei jame yra blusų ar kitų parazitų.
Uždari, prastai vėdinami, nedezinfekuoti miegamieji – palankios sąlygos blakėms.
Individualus jautrumas – polinkis į alergines reakcijas, ankstesnės stiprios reakcijos.
Vaikų amžius, plonesnė oda, taip pat nėštumas ir nusilpusi imuninė sistema.

Nors kartais sakoma, kad vabzdžius „traukia“ kraujo grupė, moksliniai įrodymai dėl to nėra vienareikšmiai. Dažniau reikšmę turi išskiriami kvapai, kūno temperatūra ir aplinkos sąlygos.

Simptomai

Skirtingi vabzdžiai gali sukelti skirtingai atrodančius odos pakitimus:

Uodų įkandimai: Greitai atsirandantys, apvalūs, niežtintys paraudimo mazgeliai atvirose kūno vietose (rankos, kojos). Kai kuriems žmonėms būdingos didesnės patinusios plokštelės.
Mašalų įkandimai: Stiprus niežėjimas, ryškus paraudimas, kartais kietas patinimas. Niežėjimas gali užsitęsti kelias dienas.
Akliai (bimbalai): Didesni, skausmingi įkandimai su platus patinimu, neretai jautrūs liesti.
Blusos: Mažos raudonos papulės, dažnai grupelėmis ar linijomis, įprastai ties kulkšnimis, blauzdomis ar juosmeniu. Labai niežti.
Blakės: Linijomis ar „pusryčių–pietų–vakarienės“ pavidalu išsidėstę įkandimai – keli vienas šalia kito, dažni ant rankų, nugaros, kaklo. Niežėjimas ryškus, ryte pastebimas labiau.
Bitės, vapsvos, širšės (įgėlimai): Staigus skausmas, paraudimas, sukietėjimas ir patinimas aplink įgėlimo vietą. Gali susidaryti baltas punktumas centre.

Be vietinių simptomų, kartais pasireiškia bendresni požymiai: nuovargis nuo blogo miego, nerimas, rečiau – bendra dilgėlinė, veido ar lūpų tinimas, dusulys. Tokie simptomai gali rodyti sisteminę alerginę reakciją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma įkandimų praeina per 1–2 savaites taikant paprastą priežiūrą namuose. Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

Staiga atsirado kvėpavimo pasunkėjimas, švokštimas, veido, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, galvos svaigimas – tai gali būti sunki alerginė reakcija.
Labai didelis, progresuojantis patinimas (ypač aplink akis), stiprus skausmas ar karštis įkandimo vietoje.
Atsirado infekcijos požymiai: pulsuojantis skausmas, plintantis paraudimas, pūliavimas, karščiavimas, didėjantys limfmazgiai.
Įgėlimų ar įkandimų yra daug (pvz., bičių spiečius) arba jie yra burnoje, gerklėje, akyje.
Simptomai nepagerėja per kelias dienas ar kartojasi nuolat, įtariate blakių ar blusų židinį namuose.
Esate nėščia, kūdikis ar turite lėtinių ligų, silpnesnę imuninę sistemą, ir reakcijos yra ryškios.

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma kliniškai – pagal bėrimo išvaizdą, vietą ir pasiskirstymą, simptomų pradžią bei galimą kontaktą su vabzdžiais. Gydytojas gali klausti, kur praleidote laiką (gamtos sąlygos, kelionės, nauja nakvynės vieta), ar yra naminių gyvūnų, ar simptomai paūmėja rytais ar vakarais, ar namuose atsirado dėmelių ant patalynės (blakių požymiai).

Diferencijuojama su kitomis odos būklėmis: niežais, kontaktiniu dermatitu, folikulitu, dilgėline, virusinėmis egzantemomis. Jei reakcijos sunkios ar užsitęsia, gali būti atliekami papildomi tyrimai (pvz., odos apžiūra dermatoskopu, alergologiniai įvertinimai, retai – kraujo tyrimai) siekiant atmesti alergijos ar infekcijos komplikacijas.

Mūsų iDerma klinikos dermatologai padeda tiksliai atpažinti, kokio tipo įkandimai jus vargina, įvertina reakcijos sunkumą ir sudaro individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos vyksta tiek gyvai klinikoje, tiek nuotoliniu būdu, todėl pagalbą galite gauti greitai ir patogiai.

ARTICLE_GIF

Gydymas

Gydymo tikslas – numalšinti niežulį ir skausmą, sumažinti patinimą, apsaugoti odą nuo infekcijos bei užtikrinti greitesnį gijimą.

Pirmosios pagalbos žingsniai:
- Jei tai įgėlimas, saugiai palikite pavojingą vietą. Bičių geluonį, jei matomas, atsargiai pašalinkite nubraukdami bukesniu kraštu (ne spaudžiant).
- Įkandimo vietą nuplaukite vėsiu vandeniu su švelniu prausikliu, švelniai nusausinkite.
- Uždėkite šaltą kompresą 10–15 min. kelis kartus per dieną, ypač pirmąją parą.
- Pakelti sužeistą galūnę aukščiau širdies lygio padeda mažinti patinimą.
Niežulio ir skausmo kontrolė:
- Venkite kasymo – taip mažinate infekcijos riziką ir randėjimą. Laikykite nagus trumpus, vaikams prireikus nakčiai mūdykite plonas medvilnines pirštinaites.
- Gali padėti vėsinantys kompresai, raminamosios, odą atkuriančios priemonės be kvapiklių. Jei reikia, gydytojas gali paskirti stipresnių vietinių priemonių nuo uždegimo ir niežulio.
Odos barjero apsauga:
- Kasdien tepkite švelnius drėkiklius, ypač jei oda linkusi sausėti arba turite atopinį dermatitą.
- Pažeidimą pridenkite švariu tvarsčiu, jei linkę kasytis arba jei drabužiai trina vietą.
Infekcijos požymiai:
- Jei atsiranda pūliavimas, plintantis paraudimas, karščiavimas ar stiprėjantis skausmas, būtina medicininė apžiūra. Gydytojas įvertins, ar reikalingas papildomas gydymas ir židinio priežiūra.
Pakartotinės ar užsitęsusios reakcijos:
- Esant pasikartojančioms, didelėms vietinėms reakcijoms ar ryškiam jautrumui, dermatologas sudarys individualų planą, pritaikytą jūsų odos tipui ir gyvenimo būdui.

Priežiūra ir profilaktika

Geros prevencijos įpročiai gali ženkliai sumažinti įkandimų skaičių ir jų sukeliamą diskomfortą:

Apranga ir elgsena: Lauke rinkitės ilgarankovius, šviesesnių spalvų, laisvesnius drabužius, uždarą avalynę. Ryškiai kvepiančias priemones keiskite bekvapėmis. Venkite buvimo prie vandens telkinių auštant ir sutemose, kai uodai aktyviausi.
Repelentai: Prieš būnant lauke naudokite nuo vabzdžių saugančias priemones, laikydamiesi gamintojo rekomendacijų (ypač svarbu vaikams ir nėščiosioms – rinkitės tinkamas priemones ir tepkite tik ant atvirų odos vietų).
Fizinės barjeros: Tinkleliai nuo uodų, langų ir durų tinklai, ventiliatoriai miegamajame, uodų tinklai virš lovelės kelionių metu.
Aplinka: Šalinkite stovintį vandenį (laistytuvai, kibirai, padėklai po gėlėmis), sutvarkykite kiemo želdinius. Vakare naudokite apšvietimą, mažiau traukiantį vabzdžius vidun.
Namai be parazitų: Reguliariai siurbkite kilimus, ypač grindjuosčių ir baldų siūlių zonas, skalbkite patalynę ir drabužius aukštesnėje temperatūroje. Naudinga patikrinti čiužinio siūles, lovos rėmus – ar nėra blakių pėdsakų. Esant užkrėtimui, kreipkitės į kenkėjų kontrolės specialistus.
Augintiniai: Reguliariai tikrinkite gyvūnų kailį, laikykitės veterinaro patarimų dėl apsaugos nuo parazitų ir miegamosios vietos higienos.
Kelionės: Rinkitės apgyvendinimo vietas su tinkleliais, tikrinkite lovą ir čiužinį, miegokite paklotų nuo uodų apsaugotose lovose, ypač tropikuose.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip atskirti įkandimus nuo įgėlimų? Įgėlimai (bitės, vapsvos, širšės) dažniausiai sukelia staigų skausmą, aiškų patinimą ir paraudimą, kartais su taškeliu centre. Įkandimai (uodai, blakės, blusos) labiau niežti, skausmas minimalus; blakių ir blusų bėrimai linkę grupuotis linijomis ar keliomis dėmėmis greta.
Ar galima draskyti niežinčius įkandimus? Geriau vengti – kasymas pažeidžia odos barjerą, skatina randelius ir didina infekcijos riziką. Padeda vėsinimas, raminamosios priemonės ir pridenimas tvarsčiu.
Kiek laiko gyja įkandimai? Lengvi įkandimai dažniausiai praeina per 3–7 dienas, kai kuriems – iki 1–2 savaičių. Papulinė reakcija vaikams gali užtrukti ilgiau, bet galiausiai išnyksta.
Ar vabzdžių įkandimai palieka dėmes? Po uždegimo gali laikinai likti tamsesnės ar rausvos dėmelės, ypač jei vieta buvo draskyta. Odos tonas išsilygina per kelias savaites ar mėnesius. Svarbi švelni priežiūra ir apsauga nuo saulės.
Kaip suprasti, ar namuose – blakės, ar blusos? Blusų įkandimai dažnesni ties kulkšnimis, ypač jei yra augintinių. Blakių įkandimai dažnai atsiranda rytais, linijomis ant rankų, nugaros ar kaklo; ant patalynės gali būti smulkių kraujo taškelių. Patikrinkite čiužinio siūles, lovos rėmą; jei reikia, kreipkitės į kenkėjų kontrolės specialistus.
Ką daryti, jei reakcija labai stipri arba kartojasi? Kreipkitės į dermatologą – specialistas įvertins priežastį, parinks odai tinkančias priemones ir profilaktikos planą. iDerma klinikoje konsultuojame ir nuotoliniu būdu.

Išvados

Vabzdžių įkandimai dažniausiai yra nepavojingi, bet gali smarkiai trikdyti kasdienybę dėl niežėjimo, patinimo ir blogesnio miego. Svarbiausia – tinkama pirmoji pagalba (vėsinimas, švelnus valymas, odos barjero apsauga), kantrus niežulio valdymas ir gerai apgalvota prevencija: atitinkama apranga, repelentai, fizinės barjeros ir namų higiena. Jei reakcijos stiprios, užsitęsia, kartojasi ar kyla įtarimų dėl infekcijos, verta pasikonsultuoti su dermatologu – taip greičiau gausite tikslią diagnozę ir jums pritaikytą priežiūros planą, padėsiantį saugiai grįžti į įprastą ritmą.