Prakaitinis bėrimas

• Paviršinė;
• Raudonoji;
• Gilioji.

Epidemiologija:
Būdinga tiek vaikams, tiek suaugusiems, esant prakaitavimui.

• Paviršinis bėrimas – dažniausiai pastebimas savaitės nesiekiantiems naujagimiams (dažnis nuo 4,5 proc. iki 9 proc.).
• Raudonasis bėrimas – dažniausiai pasireiškianti bėrimo forma (apie 4 proc. naujagimiams ir 30 proc. kitose amžiaus grupėse).
• Gilusis bėrimas – pasireiškia rečiausiai, dažniausiai pastebima vyresnio amžiaus asmenims, kurie gyvena tropiniuose kraštuose.

Bėrimas atsiranda dėl prakaito liaukos užsikimšimo ir/ar uždegimo, kuris blokuoja prakaito liaukos lataką. Padidėjęs prakaitavimas sukelia korneocitų (odos ląstelių) burkimą ir blokuoja lataką. Šis bėrimas būdingesnis naujagimiams dėl iki galo nesubrendusių prakaito latakų, kurie sunkiau valosi ir dėl to lengviau užsikemša.

Bėrimo atsiradimas siejami su būklėmis/veiksniais, kurie skatina prakaitavimą:

• Karšta ir drėgna aplinka (keliaujant iš šaltesnio klimato į tropines šalis, kuomet oda nespėja aklimatizuotis);
• Sunki fizinė veikla;
• Karščiavimas;
• Odos okliuzija (pvz.: pleistrai, tvarsčiai, sintetiniai rūbai nepralaidūs orui ir pan.).

• Paviršinė – dažniausiai stebima 1-2mm dydžio pūslelės pripildytos skaidraus skysčio, pūslelės lengvai pratrūksta, tačiau uždegimą sukelia retai. Naujagimiams bėrimas lokalizuojasi galvos, kaklo, viršutinių galūnių srityje, suaugusiems bėrimas dažniau stebimas liemens srityje.

• Raudonoji – latakas užsikimšęs gilesniuose odos sluoksniuose sukelia aplinkinį odos uždegimą, stebimos 2-4 mm dydžio papulės (smulkūs, iškilūs odos spalvos bėrimai), kuriuos supa odos paraudimas. Bėrimas nesusijęs su plauko folikulu. Kūdikiams bėrimas lokalizuojasi odos raukšlėse: kakle, kirkšnyse, pažastyse, suaugusiems: nugaros, viršutinių galūnių, skalpo, kaklo ir lenkiamųjų paviršių odoje. Bėrimui būdingas niežėjimas, antrinės infekcijos.

• Gilioji – latakas užkemšamas giliai (tarp epidermio ir dermos), matomos 1-4 mm rausvos ar odos spalvos papulės, joms nebūdingas niežėjimas, liečiant – standžios. Dažniausiai pasitaiko ik suaugusiems, būdinga lokalizacija – liemuo.

Liga diagnozuojama remiantis klinikiniu vaizdu, lokalizacija, anamneze (gausus prakaitavimas, kelionės į tropines šalis ir pan.).

Gydymas:

Pagrindinis gydymo būdas – vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Prausiantis duše ar vonioje naudoti švelnius kūno prausiklius iš vaistinės, skirtus jautriai, sausai odai, padedančius pašalinti nuo odos negyvas ląsteles, prakaitą.

Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai. Gali būti paskirti vietiniai antibiotikai, sisteminiai antibiotikai vartojami retai, esant sunkioms, išplitusioms bėrimo formoms.

Žymės