Kas yra kontaktinis dermatitas ir ar jis užkrečiamas?

Kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, atsirandantis dėl tiesioginio sąlyčio su dirginančia arba alergizuojančia medžiaga. Jis nėra užkrečiamas ir neperduodamas iš žmogaus žmogui. Liga taip pat nėra paveldima, nors jautri oda ar atopinis dermatitas gali padidinti riziką.

Kuo skiriasi iritacinis ir alerginis kontaktinis dermatitas?

Iritacinis kontaktinis dermatitas atsiranda dėl tiesioginio cheminio ar fizinio poveikio – pavyzdžiui, dažno kontakto su vandeniu, valikliais ar tirpikliais, kurie pažeidžia odos apsauginį sluoksnį. Alerginis kontaktinis dermatitas – tai imuninės sistemos reakcija į konkretų alergeną, pvz., nikelį, kvapias medžiagas ar konservantus, o simptomai paprastai pasireiškia po 12–72 valandų nuo sąlyčio. Abu tipai gali pasireikšti vienu metu.

Kokie simptomai būdingi kontaktiniam dermatitui?

Dažniausiai pastebimas paraudimas, niežulys ir patinimas toje vietoje, kur įvyko kontaktas su dirgikliu. Gali atsirasti pūslelės, šlapiavimas, šašai, odos pleiskanojimas ar įtrūkimai – ypač ant rankų ir pirštų. Esant ilgesniam uždegimui, oda gali sustorėti.

Kokios medžiagos dažniausiai sukelia alerginį kontaktinį dermatitą?

Tarp dažniausių alergenų – nikelis (papuošaluose, sagtėse), kvapiosios medžiagos ir konservantai kosmetikoje, plaukų dažai, lateksas, klijai ir augalinės dervos. Iritacinio dermatito atveju pagrindiniai kaltininkai – dažnas rankų plovimas, valikliai, skalbimo priemonės ir tirpikliai.

Ar kontaktinis dermatitas gali praeiti savaime?

Jei pavyksta nustatyti ir pašalinti sąlytį su sukėlėju bei taikyti tinkamą odos priežiūrą – pvz., reguliariai naudoti emolientus ir vengti dirgiklių – dermatitas dažnai nurimsta per kelias savaites. Tačiau jei priežastis nenustatyta arba kontaktas tęsiasi, simptomai gali kartotis ar gilėti.

Kaip apsaugoti save nuo atkryčių?

Svarbiausia atpažinti ir vengti medžiagų, kurios sukelia reakciją. Dirbant su valikliais ar cheminėmis priemonėmis rekomenduojama naudoti apsaugines pirštines. Verta rinktis kosmetiką be kvapų ir agresyvių priedų, plauti rankas švelniu prausikliu ir drėkinti odą emolientais po kiekvieno plovimo. Profesinio dermatito atveju gali tekti peržiūrėti darbo sąlygas.

Kontaktinis dermatitas: simptomai ir gydymas

Kontaktinis dermatitas, dar žinomas kaip egzema, yra viena iš dažniausių odos uždegiminių ligų, kuri gali paveikti tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Ši būklė pasireiškia kaip odos paraudimas, niežulys, pleiskanojimas ar bėrimas tose vietose, kur oda sąveikavo tiesiogiai su dirginančia arba alergizuojančia medžiaga. Nors simptomai gali rimtai sutrikdyti kasdienę veiklą, tinkamai identifikavus ir įvertinus dirgiklį, šią būklę dažnai galima efektyviai valdyti per gydymą ir tinkamą priežiūrą.

Kas tai?

Kontaktinis dermatitas – tai odos uždegiminė reakcija, atsirandanti dėl tiesioginio sąlyčio su tam tikra medžiaga, kuri:

Dirgina odą (iritacinis kontaktinis dermatitas) – dėl fizinio, cheminio ar mechaninio poveikio gali būti pažeistas odos barjeras;
Sukelia alerginę reakciją (alerginis kontaktinis dermatitas) – medžiaga atpažįstama kaip alergenas, veikiantis imuninę sistemą.

Abu šie susirgimų tipai gali atsirasti tuo pačiu metu, ypač kai yra dažnai arba ilgesniam laikui kontaktuojama su medžiaga. Dažniausios bėrimų lokalizacijos yra rankos, veidas, akių vokai, kaklas, lūpos (vadinamas kontaktiniu heilitu), tačiau bėrimai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje.

Kontaktinis dermatitas nėra užkrečiamas ar paveldimas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kontaktinį dermatitą sukelia įvairūs kasdieniai ir pramoniniai faktoriai. Esminis aspektas yra aiškus patogenetinio mechanizmo atpažinimas: ar tai iritacija, ar alergija.

Iritacinis kontaktinis dermatitas

Priežastys: dažnas kontaktas su vandeniu, valikliais, skalbimo priemonėmis, valymo priemonėmis, tirpikliais ir kitomis medžiagomis, kurios pritraukia odos drėgmę ir pažeidžia apsauginį sluoksnį.
Mechanizmas: dėl šių veiksnių pažeidžiamas odos barjeras, prarandama drėgmė ir lipidai, atsiranda mikroįtrūkimai ir uždegimas.

Alerginis kontaktinis dermatitas

Priežastys: nikelis, chromas, kobaltas, kvapiosios medžiagos, konservantai, augalinės dervos, lateksas, kai kurios kosmetikos priemonės, plaukų dažai, klijai ir dažai.
Mechanizmas: imuninė reakcija, kuri paprastai pasireiškia po 12–72 valandų nuo sąlyčio, sukeldama uždegimą kontaktinėje srityje.

Bendri rizikos veiksniai

Profesija: sveikatos priežiūros darbuotojai, grožio specialistai, valytojai, mechanikai, statybininkai, žemės ūkio darbuotojai.
Odos būklė: sausa oda, atopinis dermatitas, natūraliai silpnesnis odos barjeras.
Aplinkos sąlygos: žema drėgmė, stiprus vėjas, temperatūros svyravimai, trintis.
Įpročiai: dažnas ir intensyvus rankų plovimas, agresyvių valiklių naudojimas.

Simptomai

Kontaktinio dermatito simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, tai priklauso nuo priežasties ir odos jautrumo:

Paraudimas ir patinimas toje srityje, kur įvyko kontaktas su dirgikliu ar alergenu;
Niežulys, deginimo jausmas, ypač alerginės formos atvejais;
Pleiskanojimas, šerpetojimas, odos sausumas;
Pūslelės, kurios gali šlapiuoti ir formuoti šašus ūmaus etapo metu;
Įtrūkimai, skausmingos žaizdos, dažnai ant rankų ir pirštų;
Odos sustorėjimas ir sustiprėjimas esant ilgesniam uždegimui;
Mazgeliai dėl nuolatinio kasymosi.

Bėrimai dažniausiai atsiranda rankų, veido, akių vokų, kaklo ir kitose srityse, kuriose oda tiesiogiai kontaktavo su kaltinančia medžiaga.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu bėrimas nesumažėja per 1–2 savaites, nepaisant tinkamos savipriežiūros.
Jeigu bėrimas plinta, yra skausmingas, pūliuoja ar sukelia karščiavimą.
Jei bėrimais paveiktos veido, akių vokų, lūpų ar genitalijų zonos arba didelės kūno sritys.
Jei kontaktinį dermatitą galima sieti su profesinėmis sąlygomis.
Jei bėrimai dažnai kartojasi arba įprasta priežiūra yra nepakankama.
Jei pojūtis kyla dėl oro trūkumo, stipraus veido ar lūpų tinimo – būtina skubi pagalba.

Diagnostika

Kontaktinio dermatito diagnozė dažnai nustatoma per išsamią paciento ligos istorijos analizę ir fizinę apžiūrą. Dermatologas įvertins:

Bėrimų vietą ir ryšį su dažnai naudojamais galimais dirgikliais arba alergenais.
Simptomų atsiradimo laiką po kontakto su medžiaga.
Odos barjero būklę ir galimas gretutines odos ligas.

Alergenų lopo testai gali padėti nustatyti konkrečius alergenus, jei yra įtarimų dėl alerginės formos. Šiuo tikslu ant odos priklijuojami specialiai paruošti „lopai“, kurie patikrinami po 48–96 valandų.

Diferencinė diagnostika gali būti būtina kartu su kitomis odos būklėmis, tokiomis kaip grybelinės infekcijos, dilgėlinė ar atopinė egzema. Gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, jei yra poreikis.

Gydymas

Kontaktinio dermatito gydymas pradedamas nuo provokuojančių veiksnių pašalinimo ir odos barjero atkūrimo. Pagrindiniai gydymo komponentai apima:

Atsisakykite kontakto su medžiagomis, kurios gali sukelti bėrimą. Jei alergenai neaiškūs, nutraukite naujų ar įtartinų produktų naudojimą.
Naudokite emolientus 2–3 kartus per dieną ir po kiekvieno plovimo. Tai padeda atstatyti odos barjerą ir saugo nuo sausėjimo.
Apsaugokite rankas su tinkamomis pirštinėmis, ypač atliekant darbus, kurie gali dirginti odą.
Venkite karšto vandens, naudokite švelnius prausiklius.
Esant ūmioms formoms, galima naudoti vėsius kompresus niežuliui mažinti.

Gydytojo skiriamas gydymas gali apimti uždegimą mažinančias priemones, kurios pritaikytos pagal bėrimų vietą ir sunkumą. Negalima savavališkai naudoti stiprių priemonių, nes tai gali pabloginti odos būklę.

Profesinio dermatito atveju gali būti rekomenduojama peržiūrėti darbo sąlygas, koreguoti higienos įpročius ir naudoti darbdavio suteiktą apsaugą.

Priežiūra ir profilaktika

Atsižvelgiant į kasdienius įpročius, ilgalaikė kontrolė yra labai svarbi. Štai keli būdai, kaip sumažinti atkryčių riziką:

Pirma pagalba paūmėjus susideda iš kontakto su dirgikliu nutraukimo ir odos priežiūros priemonių pritaikymo.
Rankų higiena: naudokite švelnius prausiklius, palaikykite rankas tinkamos būklės su emolientais.
Pirštinės: naudokite skalbiant ar dirbant buityje su cheminėmis priemonėmis.
Kosmetika: rinkitės produktus be kvapų ir agresyvių priedų.
Drabužiai: venkite kontakto su alergizuojančiomis medžiagomis.
Aplinka: palaikykite optimalią oro drėgmę ir venkite temperatūros ekstremumų.
Žinios apie alergenus: atpažinkite ir venkite medžiagų, kurios gali sukelti reakciją.