Niežai (scabies): simptomai, priežastys ir gydymas

Niežai – tai dažna, užkrečiama ir labai nemaloni odos liga, kurią sukelia mikroskopinės erkutės. Ši būklė visiškai išgydoma: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo greičiau pavyksta suvaldyti simptomus ir sustabdyti plitimą šeimoje ar kolektyve. Niežai neturi nieko bendra su „nešvara“ – užsikrėsti gali bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar gyvenimo įpročių.

Kas yra niežai?

Niežai (lot. scabies) – tai parazitinė odos infekcija, kurią sukelia žmogui prisitaikiusios erkutės Sarcoptes scabiei var. hominis. Patelės migruoja po patį viršutinį odos sluoksnį, išgrauždamos plonas landas ir dėdamos kiaušinėlius. Organizmas į parazitus ir jų produktus reaguoja stipria alergine ir uždegimine reakcija – dėl to atsiranda labai intensyvus, ypač naktimis sustiprėjantis niežėjimas ir būdingas bėrimas. Be gydymo niežai savaime nepraeina, o užkrėsti galima kitus artimus kontaktus.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Niežai plinta pirmiausia per ilgalaikį artimą odos kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, pavyzdžiui, gyvenant kartu, miegant vienoje lovoje, slaugant ar turint lytinius santykius. Nors rečiau, tačiau galima užsikrėsti ir per asmeninius daiktus – patalynę, rankšluosčius, drabužius, minkštus baldus. Erkutes nuo šeimininko atskirtame paviršiuje paprastai išgyvena iki 2–3 parų, todėl aplinkos priežiūra svarbi, bet vien intensyvi higiena infekcijos neišgydo.

Dažniau užsikrėsti rizikuoja:

• artimi šeimos nariai, partneriai ir kambario draugai;
• kolektyvai, kur daug artimo kontakto: darželiai, internatai, globos namai, kareivinės, slaugos įstaigos;
• žmonės, kuriems tenka prižiūrėti ar slaugyti kitus;
• asmenys su nusilpusia imunine sistema (dėl lėtinių ligų, gydymo, senyvo amžiaus);
• kūdikių ir mažų vaikų šeimos.

Niežai nėra „nešvaros“ liga. Kruopšti higiena yra svarbi, bet ji nei apsaugo nuo užsikrėtimo, nei vien tik dušu niežų neįmanoma išgydyti be specifinio antiparazitinio gydymo.

Simptomai

Pagrindinis niežų požymis – labai stiprus niežėjimas, ypač naktimis arba po šilto dušo. Taip pat atsiranda odos bėrimų, kurie gali atrodyti skirtingai, priklausomai nuo ligos stadijos ir individualios reakcijos:

• Erkučių landos (takeliai) – plonos, tiesios ar šiek tiek vingiuotos, pilkšvos ar odos spalvos linijos, dažniausiai tarpupirščiuose, dilbių, riešų, alkūnių linkiuose, pažastyse, aplink bambą, spenelius, sėdmenis ar lytinių organų srityje.
• Maži, labai niežtintys spuogeliai ir papulės – dažniausiai ant liemens, dilbių, šlaunų, sėdmenų. Kartais išryškėja paraudimas, mažos pūslelės, pleiskanojimas.
• Kasymosi žymės – dėl intensyvaus kasymo gali atsirasti žaizdelės, šašeliai, o kartais prisideda antrinė bakterinė infekcija.
• Monetos formos (numuliniai) plokštelės ar plačiau išplitęs egzemos pobūdžio bėrimas – tai alerginė reakcija į parazitą, gali trukti ir po sėkmingo gydymo.

Kūdikiams ir mažiems vaikams bėrimai dažniau apima padus, delnus, kaklą ir galvos odą. Imuninei sistemai nusilpus gali išsivystyti plutiniai (norveginiai) niežai, kai oda pasidengia storomis plutomis, o ligos užkrečiamumas tampa ypač didelis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją kreipkitės, jei:

• jaučiate intensyvų, naktimis stiprėjantį niežėjimą ir matote būdingus bėrimus, ypač tarpupirščiuose, ant riešų, liemens, lytinių organų srityje;
• bendravote arti su asmeniu, kuriam patvirtinti niežai, arba gyvenate toje pačioje namų aplinkoje;
• esate nėščia, slaugote kūdikį ar esate vyresnio amžiaus – diagnostika ir gydymo parinkimas šiais atvejais reikalauja didesnio atsargumo;
• pasirodė storos plutos, skausmingos žaizdelės, atsirado karščiavimas – tai gali reikšti komplikacijas;
• gydymas nepadeda arba simptomai sugrįžta po kelių savaičių – gali reikėti pakartotinio įvertinimo ir plano korekcijos.

Niežai be specifinio gydymo nepraeina, todėl svarbu ne delsti. Dermatologo konsultacija padeda greitai patikslinti diagnozę ir pradėti saugų, veiksmingą gydymą.

Diagnostika

Patyręs dermatologas dažnai gali nustatyti niežus remdamasis klinikiniais požymiais ir pokalbiu apie simptomus bei artimus kontaktus. Esant poreikiui, atliekami papildomi tyrimai:

• Dermatoskopija – odos apžiūra specialiu padidinamuoju prietaisu, padedančiu atpažinti erkučių landas, „trikampišką“ erkutės galvos siluetą ir kitas būdingas struktūras.
• Odos nuograndų mikroskopija – paimamas nedidelis odos mėginys iš įtartinos vietos ir tiriamas mikroskopu ieškant erkučių, kiaušinėlių ar išmatų granulių.
• Lipnaus juostos testas ar kiti paprastesni metodai – padeda patvirtinti radinius.

Kartais tenka diferencijuoti niežus nuo kitų būklių: atopinio ar kontaktinio dermatito, dilgėlinės, vabzdžių įkandimų, utėlėtumo, prurigo ar šašo. Teisinga diagnozė yra sėkmingo gydymo pagrindas.

Mūsų klinikos iDerma dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti ligos išplitimą ir parinkti individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultuojame tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu – tai ypač patogu, kai simptomai kelia diskomfortą ir norisi sprendimo kuo greičiau.

Gydymas

Niežų gydymo tikslas – sunaikinti parazitus ant odos ir išvengti pakartotinio užsikrėtimo. Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, simptomų trukmę ir aplinkybes namuose.

Pagrindiniai principai:

• Vietinis antiparazitinis gydymas – gydytojo paskirtos priemonės kremų ar losjonų pavidalu. Dažniausiai preparatas vakarais tolygiai tepamas ant viso kūno (nuo kaklo žemyn, o kūdikiams ir vaikams – ir ant galvos bei kaklo), ypatingą dėmesį skiriant tarpupirščiams, riešams, pažastims, bambos sričiai, lytiniams organams, sėdmenims, pėdoms, kulnams ir vietoms po nagais. Paliekama nurodytam laikui, po to nusiprausiama. Gali prireikti pakartojimo po kelių dienų – dėl schemos pasitarkite su gydytoju.
• Geriamas gydymas – prireikia tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, esant išplitusiems ar plutiniams niežams, kai vietinių priemonių nepakanka arba jų taikyti sudėtinga). Apie poreikį sprendžia gydytojas.
• Visų artimų kontaktų gydymas tuo pačiu metu – itin svarbu, kad gydytųsi ne tik simptominiai, bet ir visi artimi namų ūkio nariai bei partneriai, net jei šiuo metu nieko nejaučia. Taip užkertamas kelias nuolatiniam „rato sukimui“ ir pakartotiniams užsikrėtimams.
• Nagų priežiūra – nukirpkite nagus trumpai ir patepkite sritį po nagais, nes ten gali slėptis parazitai ir kiaušinėliai.
• Niežėjimo kontrolė ir odos atstatymas – gydytojas gali rekomenduoti priemones niežėjimui mažinti ir odos barjerui atkurti (minkštikliai, švelnios priežiūros rutinos). Po sėkmingo gydymo niežėjimas gali tęstis 2–4 savaites – tai įprasta alerginė reakcija į žuvusių parazitų likučius ir nebūtinai reiškia nesėkmę.

Jei simptomai nepraeina ar ryškėja nauji bėrimai po 2–4 savaičių, vertėtų kreiptis pakartotinai – galimai reikalingas kitas gydymo ciklas, pakartotinis visų kontaktų gydymas arba išsamesnė diagnostika dėl atkryčio ar kitų odos ligų.

Priežiūra ir profilaktika

Be specifinių vaistinių priemonių, labai svarbios kasdienės priemonės, padedančios greičiau pasveikti ir sustabdyti plitimą:

• Kontaktų valdymas – venkite artimo odos kontakto su kitais bent 24 val. nuo gydymo pradžios (kai kurių priemonių atveju – pagal gydytojo nurodymą). Į darbą, mokyklą ar darželį dažniausiai galima grįžti po pirmos pilnos gydymo dienos, jei laikomasi higienos nurodymų.
• Drabužių ir patalynės apdorojimas – visus paskutines 3–4 dienas naudotus drabužius, patalynę, rankšluosčius išskalbti ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje ir, jei įmanoma, džiovinti karštu režimu. Alternatyva – cheminė valymo paslauga.
• Neplaunami daiktai – minkšti žaislai, paltai ar kiti neplaunami daiktai laikomi sandariuose maišuose 3–4 dienas arba išvėdinami, tuomet kruopščiai išsiurbiami.
• Namų švara – išsiurbkite čiužinius, kilimus, minkštus baldus; išplaukite dažnai liečiamus paviršius. Purškalų su insekticidais naudoti nereikia.
• Asmeninės higienos priemonės – naudokite atskirus rankšluosčius ir patalynę, miegokite atskirai iki kol gydymas taps veiksmingas.
• Odos priežiūra – rinkitės švelnius prausiklius, reguliariai tepkite minkštiklius, vengkite agresyvaus šveitimo ir karštų vonių, kurios gali suintensyvinti niežėjimą.
• Gyvūnai – žmogaus niežų sukėlėjas prisitaikęs gyventi žmogaus odoje; naminiai gyvūnai paprastai nėra infekcijos šaltinis ir jų gydyti nereikia, nebent veterinaras nustatė kitokias gyvūnų erkes.