Galvos utėlės (pedikuliozė) — dažna, nepavojinga, bet varginanti problema; dažniausiai ja užsikrečia darželinukai ir mokyklinio amžiaus vaikai. Svarbu žinoti: utėlės neatsiranda dėl nešvaros. Jos vienodai lengvai apsigyvena ir kruopščiai prižiūrimuose plaukuose.
Simptomai
- Niežulys: dažniausias požymis, stipriausias pakaušyje ir už ausų. Jis atsiranda kaip reakcija į utėlių seiles, todėl gali prasidėti tik po kelių savaičių.
- Glindos: ovalūs, blizgūs kiaušinėliai, tvirtai priklijuoti prie plauko šalia pat galvos odos.
- Gyvos utėlės: pilkšvai rusvi, sezamo sėklos dydžio vabzdžiai, judantys tarp plaukų.
- Kasymosi pasekmės: nubrozdinimai, paraudimas, kartais antrinė bakterinė infekcija ar padidėję limfmazgiai.
- Neramus miegas: naktį utėlės aktyvesnės, todėl niežulys sustiprėja.
Kaip plinta
Utėlės nešokinėja ir neskraido — jos pereina nuo vienos galvos ant kitos tiesioginio kontakto metu, todėl dažniausiai užsikrečiama žaidžiant, fotografuojantis ar miegant greta. Rečiau plinta per bendras kepures, šukas, pagalves ar rankšluosčius. Naminiai gyvūnai utėlių neplatina.
Kaip atskirti glindas nuo pleiskanų
Pleiskanos lengvai nukrenta papurčius plaukus, o glindos tvirtai prilipusios ir nuimamos tik nagu arba tankiomis šukomis. Tuščios glindos, iš kurių utėlės jau išsirito, būna baltesnės ir nutolusios nuo galvos odos — jos rodo buvusį, o ne būtinai esamą užsikrėtimą.
Diagnostika
Diagnozė patvirtinama radus gyvą utėlę. Patikimiausias būdas namuose — drėgnų plaukų šukavimas: sudrėkinti, kondicionieriumi ištepti plaukai tankiomis šukomis šukuojami nuo galvos odos iki plaukų galiukų, po kiekvieno brūkštelėjimo šukas nubraukiant ant šviesaus popieriaus. Jei kyla abejonių arba galvos oda stipriai pažeista dėl kasymosi, verta pasitarti su dermatologu.
Su kuo galima supainioti
Stiprus niežulys būdingas ir kitoms būklėms. Niežai taip pat sukelia intensyvų, naktį stiprėjantį niežulį, tačiau dažniausiai pažeidžia kitas kūno vietas (tarpupirščius, riešus, juosmenį). Panašiai gali atrodyti ir vabzdžių įkandimai ar galvos odos dermatitas.
Gydymas
- Vaistinėje įsigyjamos priemonės: plaukams skirtos priemonės, veikiančios utėles; naudojamos griežtai pagal instrukciją ir tinkamu kiekiu.
- Kartojimas po 7–9 dienų: būtinas žingsnis, nes priemonės ne visada sunaikina glindas, o iš jų išsiritusios utėlės sukelia naują užsikrėtimo bangą.
- Mechaninis šukavimas: drėgnų plaukų šukavimas dvi savaites kas 3–4 dienas padeda pašalinti likusias utėles ir įvertinti, ar gydymas veikia.
- Šeimos patikra: apžiūrimi visi kartu gyvenantys; gydomi tik tie, kuriems rasta gyvų utėlių.
Aplinkos ir buities valymas nėra pagrindinis gydymas: patalynę, rankšluosčius ir kepures pakanka išskalbti ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje arba 2 savaites palaikyti sandariame maiše, o šukas nuplikyti karštu vandeniu. Namų nereikia dezinfekuoti — be žmogaus utėlės išgyvena tik iki poros parų. Jei po dviejų tinkamai atliktų gydymo kursų utėlės išlieka arba galvos oda pūliuoja, kreipkitės į gydytoją: iDerma dermatologai įvertins situaciją ir patars dėl tolesnių veiksmų — vizito metu arba nuotoline konsultacija pagal nuotraukas.
Profilaktika
- Vaikams, einantiems į kolektyvą, ilgus plaukus suriškite ar supinkite.
- Mokykite vaikus nesidalyti kepurėmis, šukomis ir ausinėmis.
- Radus utėlių, informuokite darželį ar mokyklą — taip nutraukiama pakartotinio užsikrėtimo grandinė.
- Reguliariai, ypač po stovyklų, patikrinkite vaiko plaukus tankiomis šukomis.
Nuotraukos šaltinis: Gilles San Martin, CC BY-SA 2.0, via Wikimedia Commons.
