Užkrečiamoji impetiga (impetigo contagiosa, piodermija) – dažna, lengvai plintanti bakterinė odos infekcija. Dažniausiai ja serga 2–5 metų vaikai, tačiau susirgti gali ir vyresni vaikai bei suaugusieji. Nors pavadinimas skamba grėsmingai, dauguma atvejų yra nesunkūs ir sėkmingai išgydomi. Laiku atpažinti simptomus, pasirūpinti tinkama higiena ir kreiptis į gydytoją – tai svarbiausi žingsniai, padedantys greitai pasveikti ir apsaugoti artimuosius.
Kas tai?
Impetiga – tai paviršinė odos infekcija, kuri pažeidžia viršutinį odos sluoksnį. Ji gali pasireikšti keliomis formomis:
- Nepūslinė impetiga – dažniausia forma. Pirmiausia atsiranda mažos papulės ar pūslelės su paraudimu aplink, kurios greitai virsta pūlinukais. Jiems pratrūkus susidaro būdingi „medaus spalvos“ šašai.
- Pūslinė impetiga – susidaro didesnės, skysčiu pripildytos pūslės. Vėliau jų sienelės suglemba, skystis drumstėja, o plyšus pūslėms formuojasi gelsvai rudi šašai.
- Ektima – gilesnė, retesnė forma, pažeidžianti ne tik epidermį, bet ir gilesnius odos sluoksnius. Susiformuoja skausmingos opos su pakilusiais kraštais, dengiamos geltonu šašu, gali ilgiau gyti ir palikti randelius.
Impetiga dažniausiai matoma ant veido (ypač aplink nosį ir burną), ant rankų ar kojų, tačiau gali išberti bet kurią kūno vietą. Dėl lengvo užkrečiamumo ši infekcija neretai plinta kolektyvuose – darželiuose, pradinėse klasėse, sporto būreliuose.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Impetigą dažniausiai sukelia bakterijos Staphylococcus aureus, rečiau – A grupės streptokokai (Streptococcus pyogenes), o kartais – abiejų bakterijų derinys. Mikroorganizmai patenka ant odos ir sukelia infekciją:
- per smulkius odos pažeidimus (įbrėžimus, įpjovas, nudilimus),
- per vabzdžių įkandimus,
- per suskirdusią ar uždegimo pažeistą odą (pvz., esant atopiniam dermatitui),
- tiesioginio odos kontakto metu su sergančiu asmeniu,
- naudojant bendrus daiktus (rankšluosčius, patalynę, šukas, sporto inventorių).
Plitimui palankios sąlygos:
- šilta ir drėgna aplinka (vasara, baseinai, persirengimo kambariai),
- vaikų kolektyvai (darželiai, mokyklos),
- artimas kontaktas sportuojant (imtynės, kontaktinės sporto šakos),
- polinkis kasytis, nagų nekirpimas, prasta rankų higiena,
- odą pažeidžiančios ligos (egzema, niežai) ar odos barjerą silpninantys veiksniai,
- silpnesnė imuninė sistema.
Svarbu žinoti: impetiga nėra „nešvaros liga“. Nors gera higiena padeda sumažinti riziką, infekuoti galima ir kruopščiai besirūpinant švara – ypač jei oda pažeista.
Simptomai
Impetigos išvaizda gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo formos, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- mažos papulės, pūslelės ar pūlinukai,
- gelsvi, medaus ar rudos spalvos šašai,
- skysčiu pripildytos pūslės (pūslinė forma),
- skausmingos opos su pakilusiais kraštais (ektima),
- paraudimas, kartais – nežymus patinimas aplink pažeidimą,
- niežėjimas ar nestiprus skausmas.
Dažniausios lokalizacijos – veidas (ypač aplink nosį ir lūpas), ausų sritis, rankos, dilbiai, blauzdos. Vaikai bėrimus dažnai kasosi, todėl infekcija gali sparčiai plisti į kitas vietas (autoinfekcija).
Tokie simptomai kaip karščiavimas, stiprus skausmas, greitai plintantis paraudimas ir patinimas, apetito praradimas ar vangumas gali rodyti rimtesnę infekciją ir reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją dermatologą arba šeimos gydytoją, jei:
- įtariate impetigą kūdikiui ar mažam vaikui,
- išbėrimas sparčiai plinta, yra daug pažeidimų ar jie gilėja,
- pažeidimai yra aplink akis arba ant lūpų gleivinės,
- atsirado karščiavimas, didėjantis skausmas, patinimas ar pūliavimas,
- matote raudonas „juosteles“ nuo židinio (gali rodyti infekcijos plitimą),
- nėra pagerėjimo per 48–72 val. nuo pradėtos priežiūros ar paskirto gydymo,
- imuninei sistemai daro įtaką kitos ligos ar gydymas,
- impetiga nuolat pasikartoja šeimoje ar kolektyve.
Vaikai į darželį ar mokyklą paprastai gali grįžti praėjus maždaug 24 valandoms nuo veiksmingo antimikrobinio gydymo pradžios ir uždengus drėkstančius židinius. Jei gydytojas pateikė kitokias rekomendacijas, laikykitės jų.
Jei nesate tikri dėl diagnozės arba simptomai nepraeina, pasikonsultuokite su iDerma dermatologu internetu.
Diagnostika
Dažniausiai impetigos diagnozė nustatoma klinikinės apžiūros metu pagal būdingą bėrimo išvaizdą ir lokalizaciją. Papildomi tyrimai reikalingi ne visada, tačiau gali būti atliekami, jei:
- infekcija sunki, atkakli arba nuolat atsinaujina,
- įtariami protrūkiai kolektyvuose,
- įtariama gilesnė infekcija (ektima) ar komplikacijos,
- reikia patikslinti sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniam gydymui.
Tokiais atvejais gali būti imamas mikrobiologinis pasėlis iš pažeistos vietos, atliekamas tepinėlio dažymas Gramo būdu. Išplitus infekcijai, kraujo tyrimuose kartais stebimas padidėjęs leukocitų ir C reaktyviojo baltymo kiekis.
Impetigą svarbu atskirti nuo kitų odos ligų: herpinės infekcijos, kontaktinio dermatito, vėjaraupių, perioralinio dermatito, niežų, uždegiminio spuogų paūmėjimo, įkandimų sukeltų reakcijų ar egzemos, kuri antriniu būdu supūliavo.
Gydymas
Pagrindiniai gydymo tikslai – stabdyti infekcijos plitimą, sutrumpinti ligos trukmę, palengvinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką. Gydymo planą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į bėrimų išplitimą, gylį, paciento amžių, gretutines ligas ir situaciją šeimoje ar kolektyve.
Gydymo principai:
- Vietinė priežiūra – švelnus pažeistų vietų plovimas drungnu vandeniu su švelniu prausikliu, minkštų šašų suminkštinimas ir atsargus pašalinimas, odos nusausinimas švariu rankšluosčiu (ne trinti, o švelniai glostyti).
- Vietinis antibakterinis gydymas – taikomas esant nedideliam, ribotam bėrimui. Naudojami gydytojo paskirti tepalai ar kremai ant pažeistos odos, paprastai kelis kartus per dieną nurodytą laikotarpį.
- Sisteminis antibakterinis gydymas – skiriamas, kai bėrimai išplitę, pažeidimai gilūs (ektima), yra daug židinių, pasireiškia bendri simptomai ar infekcija kartojasi. Vaistus ir jų vartojimo trukmę parenka gydytojas.
- Simptomų lengvinimas – vėsūs kompresai, niežėjimo ir skausmo mažinimas, pakankamas skysčių vartojimas, nagų kirpimas, kad sumažėtų kasymasis.
- Židinių uždengimas – drėkstančius pažeidimus rekomenduojama pridengti kvėpuojančiu tvarsčiu, ypač vaikams ar sportuojant, kad būtų mažesnė plitimo rizika.
Labai svarbu gydymą tęsti tiek, kiek nurodė specialistas, net jei bėrimai greitai atrodo pagerėję. Tai padeda išvengti atkryčių ir atsparumo antibiotikams formavimosi.
Priežiūra ir profilaktika
Norint sustabdyti impetigos plitimą šeimoje ar kolektyve ir sumažinti pasikartojimo riziką, svarbi kasdienė higiena ir keli paprasti įpročiai:
- Plaukite rankas su muilu ir vandeniu kuo dažniau; vaikus išmokykite taisyklingo rankų plovimo.
- Nesidalykite asmeniniais daiktais: rankšluosčiais, patalyne, šukomis, kepurėmis, sporto inventoriumi. Skalbkite audinius karštame vandenyje ir gerai išdžiovinkite.
- Židinius laikykite uždengtus, ypač jei jie šlapiuoja. Nosį pūskite vienkartinėmis servetėlėmis, jas iškart išmeskite.
- Čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite burną ir nosį dilbiu, o ne delnu.
- Kruopščiai valykite dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, žaislus, telefonus).
- Laikykite nagus trumpus, kad sumažėtų kasymasis ir bakterijų plitimas.
- Mažus odos sužeidimus nedelsdami nuplaukite ir uždenkite švariu pleistru.
- Sportuojant – nusiprauskite po treniruotės, naudokitės savo rankšluosčiais ir apranga, nedeikite ant pažeistos odos bendrų apsaugų.
- Jei impetiga kartojasi, pasitarkite su gydytoju dėl galimų papildomų priemonių šeimai ar kolektyvui.
Vaikams grįžti į ugdymo įstaigą patariama praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms nuo veiksmingo gydymo pradžios, o drėkstančius židinius būtina uždengti. Visuomet laikykitės gydytojo nurodymų ir įstaigos vidaus taisyklių.
