Herpesvirusinė infekcija, dažniau vadinama pūsleline, yra paplitusi odos ir gleivinių infekcija, sukelianti trumpalaikius, bet varginančius bėrimus bei diskomfortą. Ją sukelia Herpes simplex virusas (HSV), turintis du tipus: HSV-1 ir HSV-2. Nors pūslelinė daugeliui asocijuojasi su „šalčiu ant lūpos“, infekcija gali pasireikšti ir lytinių organų srityje, ant pirštų, veido, aplink akis ar kitose vietose. Daliai žmonių bėrimai kartojasi, nes virusas vieną kartą patekęs į organizmą lieka ten latentiškai ir tam tikromis sąlygomis vėl suaktyvėja.
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų pūslelinės epizodai yra lengvi ir praeina savaime, o tinkama priežiūra bei gydymas sutrumpina paūmėjimo trukmę, sumažina simptomus ir leidžia rečiau kartotis bėrimams.
Kas tai?
Herpes simplex virusai yra DNR virusai, skirstomi į du tipus:
- HSV-1 – dažniausiai sukelia burnos, lūpų ir veido srities pūslelinę („šalčio pūslę“), tačiau gali užkrėsti ir lytinių organų sritį, ypač per burnos–lytinius santykius.
- HSV-2 – dažniau siejamas su lytinių organų pūsleline, nors retais atvejais gali pasireikšti ir burnos srityje.
Infekcija paprastai vyksta dviem fazėmis: pirmą kartą užsikrėtus (pirminė infekcija) gali pasireikšti ryškesni simptomai, o vėliau virusas „pasislepia“ nerviniuose mazguose. Provokuojančių veiksnių metu jis suaktyvėja ir sukelia pasikartojančius epizodus. Pasaulyje HSV nešiotojais yra didelė dalis suaugusiųjų – manoma, kad apie pusę žmonių turi HSV-1 ar HSV-2 antikūnų, dažnai net nežinodami apie tai.
Virusas yra užkrečiamas tiesioginio odos ar gleivinės kontakto metu, ypač kontaktuojant su pūslelėmis ar jų turiniu. Tačiau užsikrėsti galima ir tuomet, kai akivaizdžių bėrimų nėra – dėl vadinamojo besimptominio viruso išskyrimo.
Priežastys ir rizikos veiksniai
HSV plinta artimo kontakto metu per seiles ar lytinius sekretus. Užsikrėsti galima bučiuojantis, naudojant bendrus indus, esant burnos–lytiniams santykiams ar lytiniams santykiams be barjerinės apsaugos. Viruso suaktyvėjimą ir bėrimų pasikartojimą dažnai provokuoja:
- Imuninės sistemos susilpnėjimas (gretutinės ligos, gydymas, miego trūkumas)
- Stresas ir nuovargis
- Hormonų svyravimai (pvz., menstruacijos)
- Odos ar gleivinės traumos (nutrynimai, įbrėžimai, procedūros)
- UV spinduliai (saulė, soliariumai), vėjas, šaltis
- Intensyvios sporto aplinkybės (kontaktinės sporto šakos – „herpes gladiatorum“)
Simptomai
Po kontakto su užkrėstu asmeniu pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia per 3–7 dienas. Pirminės infekcijos metu simptomai gali būti ryškesni, o pasikartojimų – lengvesni ir trumpesni.
Prieš bėrimus (prodromas) dažnai jaučiama:
- Dilgčiojimas, tempimas ar perštėjimas
- Niežulys ir deginimas
- Skausmas ar jautrumas
- Nedidelis karščiavimas, bendras negalavimas (ypač pirmos infekcijos metu)
- Padidėję, skausmingi limfmazgiai netoliese
Po 12–24 valandų pasireiškia bėrimai:
- Paraudimas ir paburkimas
- Smulkios, susigrupavusios pūslelės su skaidriu ar drumstu turiniu
- Vėliau – skausmingi išopėjimai (erozijos)
- Galiausiai – šašai, kurie nukrenta, paprastai nepalikdami randų
Įprastai pažeidimai gyja per 1–3 savaites (kartais iki 4–6 savaičių), o skausmingiausia fazė trunka kelias dienas. Burnos pūslelinę dažnai lydi skausmas valgant ar kalbant, o lytinių organų pūslelinė gali sukelti deginimą šlapinantis, diskomfortą lytinių santykių metu.
Kur gali pasireikšti? Dažniausiai – lūpose ir lytinių organų srityje. Tačiau galimi ir kiti variantai: ant pirštų (herpetinė panaricija), ant skruostų ir smakro, ant šlaunų ar sėdmenų. Jei virusas pateka į akis, gali išsivystyti herpetinis keratitas – tai skubi būklė, galinti pažeisti regėjimą.
Užkrečiamumo laikotarpis: didžiausias yra nuo prodromo pradžios iki šašų susidarymo ir visiško žaizdelių sugijimo. Vis dėlto virusas gali būti perduodamas ir be akivaizdžių požymių (besimptomis plitimas).
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei bėrimai pasikartoja dažnai, yra labai skausmingi ar ilgai negyja
- Jei infekcija pirmą kartą pasireiškė lytinių organų srityje
- Jei yra akių simptomų (skausmas, paraudimas, šviesos baimė, regėjimo neryškumas)
- Jei turite susilpnintą imunitetą ar jums taikomas imunitetą slopinantis gydymas
- Jei bėrimai yra išplitę, labai skausmingi ar atsirado ant egzemos pažeistos odos (galimas eczema herpeticum)
- Jei esate nėščia ir įtariate pūslelinę (ypač vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu)
- Jei pūslelinė atsinaujina po kosmetinių ar dermatologinių procedūrų (pvz., lazerio, pilingų) – gali reikėti profilaktikos
Diagnostika
Dažnai diagnozė nustatoma remiantis tipine klinikine išvaizda ir anamneze (prodromas, grupuotos pūslelės, skausmingos erozijos). Esant neaiškumams ar reikšmingoms pasekmėms (pvz., nėštumas, akių pažeidimas), atliekami laboratoriniai tyrimai:
- PGR tyrimas – jautriausias ir patikimiausias metodas, atliekamas iš aktyvios pūslės ar opos mėginio (aptinka HSV DNR)
- Serologiniai tyrimai (antikūnai) – IgG padeda įvertinti buvusį kontaktą su virusu; IgM interpretacija ribota, ne visada patikima
- Viruso kultūra – mažiau jautri, bet kai kuriais atvejais taikoma
- Citologinis tyrimas – šiandien naudojamas retai dėl mažesnio jautrumo
- Odos biopsija – reikalinga išskirtiniais, neaiškiais atvejais
Diferencinė diagnostika apima aftines opas, bakterines infekcijas, grybelines odos ligas, kitas pūslelėmis pasireiškiančias dermatozes ir varicella-zoster viruso sukeltas apraiškas.
Mūsų klinikos dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti infekcijos sunkumą ir parengti individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos galimos tiek gyvai, tiek internetu – tai leidžia greitai patikslinti situaciją ir pradėti tinkamą gydymą.
Gydymas
Nors visiškai pašalinti viruso iš organizmo šiuo metu neįmanoma, gydymas ženkliai sumažina simptomus, sutrumpina paūmėjimo trukmę ir gali retinti atkryčius.
- Epizodinis gydymas – pradedamas vos pajutus prodromą (dilgčiojimą, deginimą) ar pastebėjus pirmą pūslelę. Kuo anksčiau pradedama, tuo didesnė tikimybė trumpesniam ir lengvesniam epizodui.
- Palaikomasis (profilaktinis) gydymas – svarstomas, jei epizodai kartojasi dažnai, yra sunkūs ar labai trikdo gyvenimo kokybę; taip pat kai reikalinga sumažinti perdavimo riziką partneriui.
- Vietinė priežiūra – švelnus prausimas, pažeidimų džiovinimas, emolientai aplink pažeistas vietas odos barjerui palaikyti, šalti kompresai trumpam laikui. Venkite trinti, spausti ar pradurinėti pūslelių.
- Skausmo ir diskomforto kontrolė – prireikus vartojami skausmą malšinantys vaistai, lokaliai gali padėti raminamieji losjonai ar kremai. Jei bėrimai yra lytinių organų srityje – rinkitės laisvus, orui pralaidžius medvilninius drabužius.
- Higiena – švelniai valykite pažeistas vietas, venkite naudoti agresyvius antiseptikus; tačiau svarbu užkirsti kelią antrinei bakterinei infekcijai laikantis švaros ir neliesti bėrimų neplautomis rankomis.
Esant akių simptomams nesigydykite savarankiškai – būtina skubi gydytojo apžiūra. Nėštumo metu gydymo planas parenkamas individualiai, derinant saugumą ir efektyvumą.
Priežiūra ir profilaktika
Siekiant sumažinti atkryčių dažnį ir apsaugoti artimuosius, svarbios kasdienės priemonės:
- Venkite žinomų provokuojančių veiksnių – pasirūpinkite poilsiu, stresą valdykite fiziniu aktyvumu, kvėpavimo ar atsipalaidavimo praktikomis
- Odos barjero priežiūra – reguliariai drėkinkite odą emolientais; lūpoms naudokite apsauginius balzamus
- Saulės apsauga – UV spinduliai dažnai provokuoja lūpų pūslelinę; naudokite galvos apdangalus, rinkitės lūpų balzamus ir kremus su SPF
- Barjerinė apsauga – prezervatyvai ir burnos apsaugos priemonės mažina, bet visiškai nepašalina perdavimo rizikos; vengti artimo kontakto per aktyvų epizodą ir dar kelias dienas po visiško sugijimo
- Neužkrėskite savęs ir kitų – nespauskite pūslelių, nelieskite akių neplautomis rankomis, nenaudokite bendrų lūpų balzamų, puodelių, cigarečių, dantų šepetėlių ar rankšluosčių
- Atviri pokalbiai su partneriu – aptarkite diagnozę, planuokite apsaugą, apsvarstykite testavimą dėl kitų LPI, jei yra rizikos veiksnių
- Sportas – aktyvios pūslelinės metu venkite kontaktinio sporto (pvz., imtynių) iki visiško sugijimo
- Procedūros – prieš planuojamas kosmetines ar dermatologines procedūras veido srityje praneškite specialistui apie polinkį į pūslelinę; gali būti svarstoma profilaktika
- Nėštumas ir naujagimiai – pasitarkite su gydytoju dėl perdavimo rizikos gimdymo metu; jei pūslelės ant krūtų – žindymą laikinai nutraukite pažeista krūtimi, laikykitės rankų higienos
