Juosiančioji pūslelinė
-
- 20 proc. žmonių bent kartą per savo gyvenimą serga juostine pūsleline, sergamumo dažnis vis auga..
- Varicella zoster virusas gali sukelti dvi skirtingas ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę.
- Kai žmogus suserga vėjaraupiais, virusas toliau gyvena organizme (nerviniuose mazguose), nesukeldamas jokių simptomų, o suaktyvėjęs gali sukelti pūslelinę.
- Jei niekada nesirgote vėjaraupiais ir esate neskiepyti nuo jų, vėjaraupiais galima užsikrėsti nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline tiesioginio kontakto su bėrimu ar įkvėpus Varicella zoster viruso.
- Maždaug 1–6 procentai asmenų pakartotinai serga juosiančiąja pūsleline.
- Juostinę pūslelinę reikia skirti nuo paprastosios pūslelinės, rožės, ūminės egzemos, išplitusią formą – nuo vėjaraupių.
Rizikos grupės
-
- Juostine pūsleline gali sirgti įvairaus amžiaus žmones, bet dažniausiai serga vyresni nei 50 metų
- Taip pat dažniau serga įvairaus amžiaus žmonės, su silpna imunine sistema (pvz. onkologiniai pacientai; lėtinėmis, autoimuninėmis ligomis sergantys pacientai (reumatoidiniu artritu, žvyneline ir kt.)) – kuriems taikomas gydymas sisteminiais steroidais, naviko nekrozės faktoriaus (TNF) alfa inhibitoriai, sfingozino 1-fosfato (S1P) receptorių inhibitoriais, Janus kinazės (JAK) inhibitoriais.
- Sergantys ŽIV, AIDS.
Infekcijos šaltinis
-
- Žmogus sergantis vėjaraupiais, rečiau – juostine pūsleline
- Varicella zoster virusu užsikrečiama lašeliniu per orą arba sąlyčio būdu (liečiant bėrimus).
- Vaikai nuo sergančiojo juostine pūsleline gali užsikrėsti vėjaraupiais, ir atvirkščiai
Provokuojantys veiksniai
-
- vyresnis amžius (>50 m.)
- peršalimas
- stresas
- infekcijos
- sužeidimai
- kontaktas su sergančiu vėjaraupiais ar juosiančia pūsleline
- UV spinduliai
Lokalizacija
-
- 50 % – tarpšonkauliniai (nn. intercostales, n. thoracicus) nervai krūtinės, nugaros srityje.
- 20 % n.trigeminus; n.VII ir n.VIII – veide.
- Rečiau – kaklo, juosmens, kryžkaulio segmentai.
- Esant imunosupresijai, gali išplisti ne pagal įnervuojamą segmentą
Klinikinis vaizdas priklauso nuo paciento amžiaus ir sveikatos būklės, pažeistos vietos (dermatomo). Dermatomas- tai odos sritis, kurią inervuoja vienas stuburo nervas.
-
- 3-5 d. iki išberiant odą atsiranda bendras negalavimas, nuovargis, karščiavimas, skausmas, deginimas būsimų bėrimų srityje;
- Rausvos dėmelės-skausminga vienpusė juostinė eritema (paraudimas) – grupuotos papulės, pūslelės skaidriu skysčiu (12-24 val. bėgyje) besidėstančios pagal nervo eigą;
- Pūlinukai – šašai (7-12 d.)
- Sunkiais atvejais: kraujingi-seroziniai, gangreniniai bėrimai
- Deginimas, skausmas, niežėjimas
Komplikacijos
-
- Oda: gali būti antrinė bakterinė infekcija, gyjant likti randai;
- Akys: konjunktyvitas, episkleritas, uveitas, keratitas, iridociklitas (glaukoma), chorioretinitas (AIDS), retrobulbarinis neuritas, vaskulitas, regimojo nervo atrofija. Herpes zoster ophthalmicus – pažeidus r. ophtalmicus n. Trigemini, pūslelių atsiranda vienoje pusėje ant vokų, nosies, pažeidžia rageną.
- Nervų sistema: encefalitas, meningitas, granuliomatozinis arteriitas, segmentinės parezės, N. facialis parezė, klausos nervo pažeidimas; Poherpinė neuralgija – labai dažna komplikacija. Skausmai be bėrimų, trunka mėnesiais ar metais. Gali būti hipo- ar hiperestezijos, dažnai reikia gyd. neurologo ar skausmo medicinos gydytojo konsultacijos dėl skausmo malšinimo.
- Vidaus organai: pneumonija, ezofagitas, miokarditas, enterokolitas, pankreatitas, artritas.
Diagnostika
-
- Diagnozė dažniausiai nustatoma atlikus apklausą ir fizinį ištyrimą
- Esant reikalui, patvirtinti galutinę diagnozę galima atlikus laboratorinius tyrimus:
-
- Polimerazės grandininę reakciją (PGR)
- Virusologinį tyrimas – išauginti virusą užkrėstose ląstelių kultūrose
- Tiesioginę imunofluorescenciją – nustatyti Varicella-zoster viruso antigeną
- Serologinius tyrimus – IgM ir IgG (Anti Varicella Zoster IgG ir IgM)
- Tyrimams medžiaga paimama iš bėrimo (pūslelių).
-
Gydymo rekomendacijos
Pajutus pirmuosius ligos požymius, rekomenduojama nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Neužsiimti savigyda, o kreiptis į šeimos gydytoją ar iškart gydytoją dermatovenerologą, kurie sudarys tinkamiausią gydymo planą konkrečiu atveju – tik taip bus išvengta komplikacijų.
-
-
- Antivirusinis gydymas efektyviai mažina skausmą ir simptomų trukmę, jei pradedamas per 72 val. nuo simptomų pradžios.
- Praėjus daugiau 72 val. vaistas gali būti skiriamas, jei atsiranda naujų bėrimų.
- Bėrimų netrinti, nekrapštyti, dezinfekuoti, kad jų nedaugėtų
- Antivirusinis gydymas neindikuotinas, jei bėrimai pasidengę šašais
- Kitos priemonės: poilsis, skausmo mažinimas (šaltis, antivirusiniai tepalai, vietiniai steroidai, emolientai (kremai, losjonai, tepalai – iš vaistinės), antiseptikai, antibiotikai prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, B grupės vitaminai).
-
- Esant poherpetinei neuralgijai svarbu:
-
- ankstyvas antivirusinis gydymas
- vietinio anestetiko naudojimas
- gyd. neurologo konsultacija dėl skausmo malšinimo būdų (medikamentais: nesteroidiniai vaistai nuo skausmo (NVNU), nors paprastai mažai veiksmingi, tricikliai antidepresantai, antiepilepsiniai; nemedikamentais: transkutaninė elektrinė nervo stimuliacija ar akupunktūra, injekcijos pažeistoms vietoms).
-
Nedarbingumas
-
- Jei bėrimas yra ant veido, negrįžkite į darbą tol, kol toje vietoje nesusidarys šašas (~7–10 d.)
- Jei bėrimas yra vietoje, kurią galite uždengti (pvz., marlės tvarsčiu ar drabužiais), galite grįžti į darbą, kai pasijusite gerai.
- Jei dirbate sveikatos priežiūros įstaigoje (pvz., ligoninėje, medicinos įstaigoje, slaugos namuose), pasitarkite su savo gydytoju, kada saugu grįžti į darbą.
Prevencija
-
- Rekomenduojama vakcinacija nuo Varicella zoster viruso;
- Pasiskiepiję galite sumažinti tikimybę susirgti juostine pūsleline ir poherpetine neuralgija
- Skiepijimas rekomenduojamas vyresniems nei 50 metų suaugusiems, tačiau galima skiepyti ir jaunesnius, ypač jeigu imuninė sistema silpnesnė nei įprasta.
Šaltiniai
1. Harbecke R; cohen J I. Oxman M N. Herpes zoster vaccines. The Journal of infectious diseases. 2021; 224.Supplement_4: S429-S442.
2. Koshy, E., Mengting L., Kumar H., Jianbo W. Epidemiology, treatment and prevention of herpes zoster: A comprehensive review. Indian Journal of Dermatology, Venereology and Leprology. 2018;84(3).
3. Saguil A., Kane S. F, Mercado M G, Lauters R. Herpes zoster and postherpetic neuralgia: prevention and management. American family physician, 2017; 96.10: 656-663.
Žymės
Melazma
Melazma – dažna odos problema, paveikianti veidą. Sužinokite apie priežastis, simptomus ir veiksmingus gydymo būdus.
Eritrazma
Eritrazma – bakterijų sukeliama odos liga, dažniau pasireiškianti vyrams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Sužinokite gydymo būdus ir prevencijos patarimus
Kapiliaritas
Kapiliaritas – tai gerybinė odos būklė, pasireiškianti raudonomis ir purpurinėmis dėmėmis dėl padidėjusio kapiliarų pralaidumo. Eritrocitai migruoja pro kapiliarų sieneles, sukeldami odos spalvos ir struktūros pokyčius. Dažniausiai pasireiškia suaugusiems vyrams, rečiau – vaikams. Gydymui taikomi įvairūs metodai, pritaikyti individualiai.
© 2023 iDerma