Kas tai?
Seborėjinė keratozė yra gerybinis odos darinys, kuris dažniausiai būna įvairių atspalvių rudos spalvos ir pasižymi šiurkščiu paviršiumi. Šios keratozės susidaro dėl sutrikusio odos paviršinių ląstelių atsidalinimo – ląstelės kaupiasi ir sudaro iškilią, šiurkščią plokštelę ant odos paviršiaus. Nors dariniai kartais kelia nerimą, jie paprastai yra nekenksmingi ir nesukelia diskomforto.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Priežastys, dėl kurių atsiranda seborėjinė keratozė, nėra iki galo aiškios, tačiau žinomi keli svarbūs rizikos veiksniai:
- Genetinis polinkis: jei jūsų giminaičiai turi daug seborėjinių keratozių, didesnė tikimybė jas paveldėti.
- UV spinduliuotė: ilgalaikis ir intensyvus saulės ar soliariumo poveikis gali paskatinti šių darinių atsiradimą.
- Amžius: seborėjinės keratozės dažniau diagnozuojamos vyresniems nei 30 metų žmonėms.
- Odos tipas: tai dažniau nutinka šviesesnės odos asmenims.
Simptomai
Seborėjinė keratozė dažnai atpažįstama pagal specifinius požymius:
- Šiurkštus paviršius: mazgelis ar plokštelė atrodo lyg prilipusi prie odos.
- Spalva: gali būti įvairių rudos atspalvių – nuo šviesios iki tamsiai rudos, beveik juodos.
- Pojūčiai: šie dariniai paprastai neskauda ir nedrėksta.
- Lokalizacija: gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus, padus ir gleivines (pavyzdžiui, burnos ar lytinių organų srityje).
Rūšys
Seborėjinės keratozės skiriasi forma ir išvaizda:
- Plokščioji (makulinė): nedideli ploni rudos spalvos lopeliai, iš pradžių primenantys dėmes ant odos; dažni kaklo ir liemens srityse vyresniame amžiuje.
- Iškilusioji (papilomatozinė): tipiškiausia forma – iškilus, šiurkštus, karpų pavidalo darinys, aiškiai atsiribojęs nuo aplinkinės odos.
- Kotuotoji (pedunkulinė): siauros kotos pavidalo kabantis darinys, dažnas pažasties ar kaklo srityje.
- Dirginančioji: kai darinys susitrina su drabužiais, gali parausti ir niežti. Tai nebūtinai rodo piktybinę transformaciją, tačiau tokį darinį verta parodyti dermatologui.
Kaip atskirti nuo pavojingesnių darinių?
Seborėjinė keratozė yra gerybinė ir negali tapti vėžine, tačiau rudas, netaisyklingas darinys kartais gali priminti melanomą ar kitą įtartiną apgamą. Skirtingai nuo jos, aktininė keratozė – saulės pažeistos odos darinys – be gydymo gali progresuoti į odos vėžį. Tik gydytojas dermatoskopu gali patikimai atskirti gerybinį darinį nuo pavojingo, todėl bet kokį staiga pasikeitusį ar naują darinį verta parodyti specialistui. Kaip ir kitų gerybinių darinių – pavyzdžiui, vyšninės angiomos – atveju, tiksli diagnozė svarbiausia prieš svarstant apie šalinimą.
Retais atvejais staiga atsiradęs didelis kiekis naujų seborėjinių keratozių literatūroje aprašytas kaip galimas piktybinės ligos požymis. Šis ryšys yra diskutuotinas ir klinikinė jo reikšmė nėra galutinai įrodyta, tačiau tokia eiga verta konsultacijos su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors seborėjinės keratozės paprastai nesukelia sveikatos problemų, kreiptis verta, jei:
- ant odos atsiranda staigių pakitimų – padidėjimas, spalvos ar tekstūros pasikeitimas;
- atsiranda sudirgimas ar kraujavimas;
- atsiranda šlapiuojančių, ilgai neišnykstančių žaizdelių;
- per trumpą laiką staiga atsiranda daug naujų darinių.
Šiais atvejais rekomenduojame pasikonsultuoti su dermatologu. Galite išbandyti apgamų tyrimą internetu – dermatologas įvertins odos darinius pagal pateiktas nuotraukas. Arba pasirinkite dermatologinę konsultaciją tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
Diagnostika
Seborėjinė keratozė paprastai diagnozuojama pagal būdingus klinikinius požymius. Dermatologas patikslina diagnozę apžiūrėdamas darinį dermatoskopu – prietaisu, kuris leidžia detaliau stebėti odos struktūras. Jei lieka neaiškumų, gali būti atliekama odos biopsija arba chirurginis darinio pašalinimas su histologiniu tyrimu.
Gydymas
Seborėjinės keratozės gydomos dažniausiai dėl estetinių priežasčių arba kai darinys trina drabužius. Galimi būdai:
- Krioterapija: gydymas šalčiu naudojant skystą azotą. Procedūra trumpa; gijimo laikotarpis trunka 1–3 savaites, per kurias darinio vietoje gali atsirasti pūslelė, vėliau pluta, kuri nuslūgsta savaime.
- Elektrochirurgija: nepageidaujamas audinys pašalinamas elektros srove.
- Lazerinė terapija: darinys pašalinamas tiksliai, saugant aplinkinę odą; tinka keliems dariniams šalinti per vieną vizitą.
Net ir pašalinus, kai kurios keratozės gali atsinaujinti, todėl svarbu reguliariai stebėti odos būklę.
Priežiūra ir profilaktika
Genetikos pakeisti negalime, tačiau odą apsaugoti verta:
- Apsauga nuo saulės: naudokite kremus su SPF 30–50, ypač ilgai būdami saulėje.
- Reguliari odos priežiūra: stebėkite odos būklę ir pasitarkite su specialistu, jei pastebite pokyčių.
