Melanoma (odos vėžys): simptomai, gydymo būdai ir diagnostika

Melanoma – tai viena agresyviausių odos ligų, galinti išsivystyti tiek iš esamo apgamo, tiek atsirasti sveikoje odoje. Nors liga sudaro tik nedidelę dalį visų odos vėžio atvejų, ji lemia didžiausią mirtingumą dėl savo gebėjimo greitai plisti į kitus organus. Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę – svarbu žinoti rizikos veiksnius, simptomus ir kada kreiptis į gydytoją.

Kas tai yra melanoma?

Melanoma – tai piktybinis odos darinys, kuris formuojasi iš melanocitų – pigmentinių odos ląstelių, atsakingų už odos spalvą. Ji gali atsirasti:

• De novo – visiškai naujoje, iki tol sveikoje odoje

• Iš esamo apgamo – dažniau, jei apgamas didelis, netaisyklingos formos ar keitėsi laikui bėgant

Melanoma dažniau pasireiškia:

• Jauniems ir vidutinio amžiaus asmenims

• Šviesios odos žmonėms (ypač su mėlynomis akimis, strazdanomis)

• Tiems, kurie dažnai būna saulėje ar lankosi soliariume

Rizikos veiksniai

Melanomos rizika padidėja, jeigu:

• Šeimoje buvo melanomos atvejų

• Esate šviesios odos, su daugybe apgamų ar strazdanų

• Turite susilpnėjusią imuninę sistemą

• Daug laiko praleidžiate saulėje ar naudojatės soliariumu

• Priklausote žemesnei socioekonominei grupei (dėl vėluojančios diagnostikos)

Simptomai: kaip atpažinti melanomą?

Piktybinis apgamas dažnai pasižymi vadinamuoju ABCDE principu:

• A – Asimetrija: viena pusė skiriasi nuo kitos

• B – Nelygūs kraštai

• C – Spalvos pakitimai: gali būti juoda, ruda, raudona, mėlyna ar balta spalva viename apgame

• D – Diametras: didesnis nei 6 mm

• E – Evoliucija: greitai keičiasi dydis, forma, spalva

Kiti galimi simptomai:

• Niežėjimas, perštėjimas, kraujavimas

• Neužgyjanti žaizdelė

• Iškilimas virš odos paviršiaus

• Padidėję limfmazgiai (gali rodyti plitimą)

• Esant metastazavusiai ligai – pažeidžiami kiti organai (plaučiai, kepenys, smegenys ir kt.)

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina kreiptis į dermatologą, jei:

• Pastebite bet kokius apgamo pakitimus

• Apgamas tapo skausmingas, kraujuoja ar niežti

• Turite daug apgamų ir nežinote, kuriuos reikia stebėti

• Šeimoje buvo melanomos atvejų

Diagnostika

Dermatologas įvertina darinį vizualiai ir dermatoskopu. Jei kyla įtarimas, taikomi šie žingsniai:

1. Chirurginis pašalinimas viso darinio su pakraščiais

2. Histologinis tyrimas – nustato, ar darinys piktybinis, koks jo įaugimo gylis

3. Papildomi tyrimai ligos stadijai nustatyti:

   • Kraujo tyrimai

   • Krūtinės rentgenograma

   • Vidaus organų echoskopija

   • MRT, KT arba PET tyrimai (esant įtariamam plitimui)

Gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo ligos stadijos:

• Ankstyva stadija – dažniausiai užtenka visiškai pašalinti darinį ir, jei reikia, artimiausius limfmazgius

• Pažengusios stadijos – skiriamas papildomas gydymas:

  • Imunoterapija

  • Tikslinė terapija

  • Chemoterapija (rečiau)

  • Spindulinė terapija – jei metastazės pasiekė vidaus organus

Gydymo planas kiekvienam pacientui sudaromas individualiai, atsižvelgiant į klinikinę situaciją.

Prognozė

Išgyvenamumas labai priklauso nuo stadijos diagnozavimo metu:

• I stadija: daugiau nei 90% pacientų gyvena ilgiau nei 5 metus

• II stadija: 45–77%

• III stadija: 27–70%

• IV stadija (metastazavusi melanoma): mažiau nei 20%

Kuo anksčiau melanoma aptinkama, tuo didesnė tikimybė ją visiškai išgydyti.

Pastebėję kintantį ar įtartiną apgamą, kreipkitės į dermatologą. Įvertinti apgamą ir atlikti profilaktinę apgamų patikrą galima ir per nuotolinę konsultaciją.