Dermatologinės PaslaugosDermatoskopija: Odos Ištyrimo Metodas Mikroskopu

Dermatoskopija: Odos Ištyrimo Metodas Mikroskopu

Pirštinėta gydytojo ranka tiria paciento plaštakos odą dermatoskopu apgamų patikros metu.

Dermatoskopija – odos paviršinio sluoksnio ištyrimo metodas, kai su specialiu prietaisu (dermatoskopu) atliekama odos mikroskopija. Šis ištyrimo būdas gan informatyvus ir lengvai pritaikomas kasdieninėje praktikoje.

Dažniausiai mikroskopuojami įvairūs odos dariniai. Dermatoskopu įvertinamos darinio:

  • struktūra (simetriškumas, vienodumas)
  • spalva
  • pigmentacija
  • kraujagyslių tinklo išsidėstymas
  • darinio krašto ypatybės (lygumas, spalvos pokyčiai)
  • kiti pakitimai – išopėjimas
 

Dermatoskopu apžiūrėjus darinį galima įtarti vėžinį susirgimą, kai darinio:

  • struktūra nevienoda
  • netolygi spalva
  • netolygi pigmentacija, matomi pigmento spalvos pokyčiai
  • gausus, įvairių formų kraujagyslių tinklas
  • nelygus, skirtingų spalvų kraštas
  • srityje matomi išopėjimas, pakraujavimas

Dermatoskopijos būdu galima užfiksuoti ir įtarti darinius:

  • melanomą
  • bazinių ląstelių karcinomą
  • įvairių rūšių apgamus
  • seborėjinę keratozę
  • hemangiomą

Kiti dermatoskopijos panaudojimo būdai:

  • plaukų slinkimo tipui nustatyti (trichoskopija) – mikroskopuojant plauką ir aplinkinę odą
  • pigmento neturintiems dariniams vertinti
  • niežams diagnozuoti
  • diferencinei diagnostikai tarp įvairių lėtinių uždegiminių ligų: psoriazės, egzemos, plokščiosios kerpligės ir t.t.
  • įvertinti nago guolio kapiliarams
  • atrasti nedidelį įstrigusį svetimkūnį, rakštį

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra dermatoskopija?
Dermatoskopija – tai odos paviršinio sluoksnio ištyrimui naudojamas metodas, kai specialiu prietaisu, vadinamu dermatoskopu, atliekama odos mikroskopija. Šis metodas yra informatyvus ir plačiai taikomas kasdieninėje dermatologinėje praktikoje. Juo galima detaliai įvertinti odos darinių struktūrą, spalvą, pigmentaciją ir kitus požymius.
Kokie odos dariniai tiriami dermatoskopu?
Dermatoskopu dažniausiai mikroskopuojami įvairūs odos dariniai – apgamai, seborėjinė keratozė, hemangioma ir kiti pakitimai. Vertinama darinio struktūra, simetriškumas, spalva, pigmentacija, kraujagyslių tinklo išsidėstymas bei kraštų ypatybės. Taip pat galima pastebėti išopėjimą ar pakraujavimą.
Kaip dermatoskopija padeda aptikti pavojingus odos darinius?
Apžiūrėjus darinį dermatoskopu, galima įtarti vėžinį susirgimą, jei pastebima nevienoda struktūra, netolygi spalva ar pigmentacija, gausus įvairių formų kraujagyslių tinklas arba nelygūs kraštai. Šiuo metodu galima užfiksuoti ir įtarti melanomą, bazinių ląstelių karcinomą bei kitas odos ligas ankstyvajame jų etape. Ankstyvas aptikimas yra itin svarbus sėkmingam gydymui.
Kokioms kitoms ligoms diagnozuoti taikoma dermatoskopija?
Be piktybinių darinių, dermatoskopija naudojama plaukų slinkimo tipui nustatyti – trichoskopijos metodu mikroskopuojamas plaukas ir aplinkine oda. Taip pat ji padeda diagnozuoti niežus, vertinti nago guolio kapiliarus, atlikti diferencinę diagnostiką tarp lėtinių uždegiminių ligų – psoriazės, egzemos, plokščiosios kerpligės. Metodu galima net aptikti nedidelį įstrigusį svetimkūnį ar rakštį.
Ar dermatoskopija skausminga ar pavojinga?
Dermatoskopija yra neinvazinis ištyrimų metodas – dermatoskopas tiesiog prispaudžiamas prie odos paviršiaus ir apžiūrimas darinys. Procesas neskausmingas ir neturi jokios spinduliuotės. Tyrimas trunka trumpai ir gali būti atliekamas reguliariai stebint odos darinius laikui bėgant.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į dermatologą reikėtų, jei pastebėjote naują odos darinį, jei esamas darinys pakito – padidėjo, pakeitė spalvą, formą ar pradėjo kraujuoti. Taip pat verta konsultuotis, jei turite daug apgamų ir norite juos profilaktiškai įvertinti. iDerma dermatologas gali atlikti nuotolinę konsultaciją – įvertinti odos būklę pagal nuotraukas ir aprašymą, ir prireikus nurodyti, ar reikalingas tolimesnis tyrimas klinikoje.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Andra Šukienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Didelis asimetriškas rudai juodas odos darinys su netaisyklingais kraštais ir spalvos kitimais, įtartinas dėl melanomos

Melanoma (odos vėžys): simptomai, gydymo būdai ir diagnostika

Melanoma yra pavojingas odos vėžys, kurį atpažinus laiku galima sėkmingai gydyti. Sužinokite simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes su iDerma.
Iškilus tamsiai rudas melanocitinis apgamas ant odos, kurį dermatologas vertina dėl gerybiškumo.

Gerybiniai melanocitiniai apgamai: diagnostika ir gydymo galimybės

Gerybiniai melanocitiniai apgamai dažniausiai nekenkia sveikatai, tačiau svarbu žinoti, kada juos reikėtų tirti ar šalinti
Kaklo šono oda su keliomis odos papilomomis ir pigmentuotais apgamais palei sprandą.

Papilomų šalinimas: ar tai būtina ir ar saugu?

Papilomos – dažni gerybiniai odos dariniai, atsirandantys įvairiose kūno vietose. Ar jas būtina šalinti? Kada procedūra rekomenduojama, o kada galima tiesiog stebėti? Straipsnyje aptariame papilomų atsiradimo priežastis, galimus rizikos veiksnius, šalinimo metodus ir saugumą. Remiamės dermatologų rekomendacijomis ir naujausiais medicinos duomenimis.
Iškili papiloma ir du pigmentiniai apgamai ant odos – dažni odos dariniai, vertinami dermatologo konsultacijos metu.

Apgamų šalinimas: kada tai iš tikrųjų būtina?

Apgamų šalinimas dažnai atliekamas dėl estetinių ar medicininių priežasčių. Šiame straipsnyje paaiškiname, kada procedūra yra būtina, kokie simptomai gali rodyti pavojų, kaip atliekama apgamų diagnostika ir kokie šalinimo metodai yra saugūs bei veiksmingi.