Plokščioji kerpligė yra viena dažnesnių uždegiminių odos ir gleivinių ligų, galinti pasireikšti labai įvairiai – nuo niežtinčių, purpurinės spalvos bėrimų ant odos iki skausmingų erozijų burnoje ar lytinių organų srityje. Nors liga dažniau nėra pavojinga gyvybei, ji gali stipriai paveikti savijautą, miegą, maitinimąsi, artumą, o kartais – ir plaukų bei nagų išvaizdą. Tinkamai atpažinus simptomus ir laiku pradėjus gydymą, daugeliui žmonių pavyksta pasiekti būklės kontrolę, sumažinti paūmėjimų dažnį ir pagerinti kasdienybę.
Kas tai?
Plokščioji kerpligė (lot. lichen planus) – imuninės sistemos nulemta uždegiminė liga, pažeidžianti odą, gleivines, nagus ir plaukų folikulus. Tipinis bėrimas – tai smulkios, plokščios, purpurinio atspalvio, niežtinčios papulės, kurios gali susilieti į plokšteles. Gleivinėse dažnas baltas, nėriniškas piešinys, vadinamas Wickhemo tinkleliu. Liga gali pasireikšti viena sritimi (pvz., tik burnoje) arba kombinuotomis formomis.
Skiriami keli klinikiniai variantai:
- Odos forma – klasikinės niežtinčios papulės ir plokštelės, dažnos riešų, dilbių, čiurnų srityse.
- Gleivinių forma – dažniausiai burnos gleivinėje ar lytinių organų srityje; gali būti tiek besimptomė, tiek skausmingai erozinė.
- Folikulinė (plaukų) forma – gali lemti randinį plikimą, todėl ankstyvas atpažinimas itin svarbus.
- Nagų forma – sukelia nagų plonėjimą, rievėtumą, trapumą ar vageles, rečiau – nagų nykimą.
Ligai būdingas Koebnerio fenomenas – naujų bėrimo elementų atsiradimas sveikose odos vietose po mechaninio dirginimo (trinties, įbrėžimo, tatuiruotės, procedūrų).
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli plokščiosios kerpligės priežastis nėra žinoma, tačiau laikoma, kad tai imuninės sistemos nulemta reakcija, kai organizmas nukreipia uždegiminį atsaką prieš paviršinius odos ar gleivinių ląstelių sluoksnius. Svarbūs galimi veiksniai ir sąsajos:
- Infekcijos – kai kuriais atvejais stebimas ryšys su virusinėmis infekcijomis (ypač hepatitu C), rečiau – su kitais uždegiminiais procesais.
- Kontaktiniai dirgikliai ir alergenai – dantų plombų medžiagos, burnos higienos priemonės, kvepalai, metalai ar kiti kontaktiniai dirgikliai gali sukelti „lichenoidines“ reakcijas, panašias į plokščiąją kerpligę, ypač burnoje.
- Vaistų sukeltos lichenoidinės reakcijos – kai kurios organizmo reakcijos į vaistus gali imituoti plokščiąją kerpligę (išsiaiškinama išsamios anamnezės metu).
- Autoimuninės ligos – dažnesnis sergamumas tarp žmonių, turinčių kitas autoimunines būkles (pvz., skydliaukės veiklos sutrikimus).
- Stresas ir psichoemocinis krūvis – gali prisidėti prie paūmėjimų arba pailginti bėrimo eigą.
- Genetiniai veiksniai – aiškus paveldimumas nenustatytas, tačiau tam tikras polinkis galimas.
Plokščioji kerpligė pasireiškia maždaug 0,25–1% populiacijos, dažniau 30–60 metų amžiuje, tačiau gali pasitaikyti ir vaikams. Vyrai ir moterys serga panašiai dažnai.
Simptomai
Klasikinei odos formai apibūdinti dažnai vartojama „6 P“ taisyklė (iš anglų kalbos):
- Planar – plokščios viršūnės
- Polygonal – daugiaformės, kampuotos
- Pruritic – niežtinčios
- Purple – purpurinės/vyšninės spalvos
- Papule – papulės
- Plaque – plokštelės (susiliejus papulėms)
Dažniausios lokalizacijos: riešai (ypač lenkiamieji paviršiai), dilbiai, čiurnos, blauzdos, kryžkaulis, liemuo. Bėrimai gali būti simetriški, neretai labai niežti, o po uždegimo išnykimo palikti požidinį patamsėjimą (poūdegiminę hiperpigmentaciją), ypač tamsesnio odos fototipo žmonėms.
Gleivinės. Burnos ertmėje dažnas baltas, nėriniškas Wickhemo tinklelis ant skruostų gleivinės, liežuvio ar dantenų. Kartais išryškėja raudonos, skausmingos erozijos ar opelės, galinčios trukdyti valgyti, kalbėti, valyti dantis. Lytinių organų srityje pažeidimai gali niežėti, deginti, skilinėti; moterims jie kartais būna itin skausmingi ir turi įtakos intymiam gyvenimui.
Nagai. Būdingi išilginiai ruoželiai, rievėtumas, trapumas, suplonėjimas, kartais – dalinis nagų nykimas. Procesui progresuojant, atstatymas gali užtrukti, todėl svarbi ankstyva pagalba.
Plaukai. Folikulinė forma (pvz., galvos odoje) gali lemti randinį plikimą. Pasireiškus niežtinčioms ar jautrioms galvos odos sritims, plonėjantiems plaukams ar paraudimui, rekomenduojama neatidėlioti konsultacijos.
Gleivinių pažeidimai
Burnos ir lytinių organų gleivinių pažeidimai diagnozuojami reikšmingoje dalyje atvejų. Kai kuriems žmonėms burnos forma būna be odos bėrimų ir nustatoma tik odontologinių ar profilaktinių apžiūrų metu. Erozinės (opėjančios) formos yra skausmingos, gali kraujuoti, trukdo mitybai ir higienai. Lytinių organų srityje gleivinė gali būti lengvai dirginama, todėl ypač svarbi švelni priežiūra ir dirgiklių vengimas.
Labai retai, ypač esant ilgalaikėms, erozinėms gleivinių formoms, pastebima mažai padidėjusi piktybinių pakitimų rizika. Dėl to rekomenduojama reguliari apžiūra, ypač jeigu yra skausmingų, sunkiai gyjančių pažeidimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jeigu atsirado niežtinčių, purpurinių odos bėrimų, kurių anksčiau nebuvo.
- Jei burnoje ar lytinių organų srityje yra baltų piešinių, skausmingų erozijų, įtrūkimų ar nuolatinių opelių.
- Jeigu pastebėjote nagų plonėjimą, trapumą, ruoželius ar dalinį nagų nykimą.
- Jei galvos odoje ima retėti plaukai kartu su paraudimu, niežuliu, jautrumu.
- Jei bėrimas plinta, labai niežti, trikdo miegą ar kasdienes veiklas.
Ankstyva konsultacija padeda išvengti užsitęsusio uždegimo, randėjimo, plaukų folikulų pažeidimo ir gleivinių komplikacijų.
Diagnostika
Dažniausiai diagnozė nustatoma remiantis ligos istorija, klinikiniais požymiais ir apžiūra. Esant tipiniam vaizdui, papildomų tyrimų gali nereikėti. Jei bėrimas netipiškas, išplitęs ar neaiškus, atliekama odos ar gleivinės biopsija histologiniam ištyrimui. Histologija patvirtina būdingą sąsają su pamatine membrana ir „lichenoidinį“ audinių uždegimą.
Priklausomai nuo klinikos, gydytojas gali rekomenduoti dermatoskopiją, bendruosius kraujo tyrimus, tirti dėl gretutinių būklių (pvz., virusinių hepatitų) ar diferencijuoti nuo kitų ligų (psoriazės, grybelinių infekcijų, kitų autoimuninių dermatozių). Gleivinių formų atveju svarbios periodinės apžiūros, kad būtų įvertinta ilgalaikė eiga ir atmestos retos komplikacijos.
iDerma dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti ligos aktyvumą ir pažeidimo vietas bei parinkti individualų gydymo ir priežiūros planą. Konsultuojame tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu – tai leidžia greičiau patikslinti diagnozę ir pradėti tinkamiausią, saugų gydymą.
Gydymas
Gydymas visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo vietą (oda, burna, lytinės gleivinės, nagai, plaukai), intensyvumą, trukmę, niežulio ir skausmo stiprumą. Pagrindiniai tikslai: sumažinti uždegimą, malšinti simptomus, užkirsti kelią randėjimui ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Vietinis gydymas – dažniausiai pirmo pasirinkimo priemonės, taikomos bėrimo židiniams ar gleivinėms. Naudojamos priešuždegiminio ir imuninę reakciją reguliuojančio poveikio priemonės, kartais – apsauginiai, raminantys geliai, barjerą atkuriantys kremai.
- Sisteminio poveikio gydymas – skiriamas esant išplitusiems ar atspariems atvejams, intensyviam niežėjimui, plaukų folikulų ar nagų pažeidimui. Tikslas – slopinti pernelyg aktyvų imuninį atsaką ir suvaldyti uždegimą.
- Šviesos terapija (fototerapija) – tam tikrais atvejais padeda sumažinti bėrimą ir niežulį. Kursas parenkamas pagal odos tipą ir pažeidimo pobūdį.
- Skausmo ir burnos gleivinės priežiūra – erozinių formų atveju rekomenduojamos priemonės jautrumui mažinti, gleivinei saugoti, o mityba koreguojama taip, kad būtų vengiama provokuojančių dirgiklių.
Prognozė dažnai palanki: daugeliui pacientų odos bėrimai pamažu išnyksta per 1–2 metus, nors kai kurie gali patirti recidyvus. Gleivinių, nagų ar plaukų formos linkusios trukti ilgiau ir gali reikalauti nuoseklaus, ilgalaikio stebėjimo. Po išnykimo neretai lieka laikinas patamsėjimas, kuris su laiku išblykšta.
Gydymo eigoje svarbus reguliarus kontaktas su gydytoju – taip galima koreguoti planą, stebėti ligos eigą ir greitai reaguoti į paūmėjimus.
Priežiūra ir profilaktika
Nors nėra vienos priemonės, galinčios visiškai apsaugoti nuo plokščiosios kerpligės, tinkama kasdienė priežiūra padeda sumažinti simptomus ir paūmėjimų dažnį:
- Drėkinimas – reguliariai naudokite odos barjerą atkuriančius kremus, ypač po prausimosi.
- Švelnus prausimas – rinkitės bekvapes, odos neirituojančias priemones; venkite karšto vandens ir šiurkštaus trynimo.
- Dirgiklių vengimas – saugokite odą nuo nuolatinės trinties, spaudimo; prireikus koreguokite drabužius ar darbo įpročius.
- Burnos higiena – švelnus valymas, minkštas šepetėlis, reguliarūs apsilankymai pas odontologą; venkite aštraus, rūgštaus, labai karšto maisto, alkoholio ir rūkymo.
- Streso valdymas – miegas, fizinis aktyvumas, kvėpavimo pratimai, psichologinė pagalba prireikus. Streso mažinimas ir emocinė gerovė gali sumažinti paūmėjimų riziką.
- Saulė ir UV – ribokite nudegimų riziką; jei taikoma fototerapija, laikykitės gydytojo nurodymų.
- Vaistų ir priemonių peržiūra – jeigu bėrimai prasidėjo pradėjus naują priemonę ar vaistą, apie tai būtinai informuokite gydytoją.
