Židininė alopecija
Paplitimas
Ligos dažnumas nesiejamas su rase, lytimi, pasireikšti gali tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vis dėlto dažniau stebima 20-30 metų amžiaus žmonėms. Bendra tikimybė susirgti šia liga gyvenimo eigoje siekia apie 2%.
Didesnę tikimybę susirgti židinine alopecija turi žmonės, kurie:
- serga kitomis autoimuninėmis ligomis
- skydliaukės ligomis
- turi pakitimų chromosomų rinkinyje (pvz.: Dauno sindromas)
- šeimoje yra sergančių alopecija(kadangi liga siejama su genetiniu paveldimumu)
Plauko augimas skirstomas į fazes:
- Anageno fazė (aktyvaus augimo), trunkanti nuo vienerių iki aštuonerių metų;
- Katageno fazė (transformacijos), trunkanti kelias savaites;
- Telogeno fazė (ramybės), trunkanti kelis mėnesius, po kurio pereinama į egzogeno (slinkimo) fazę.
Tikslus plaukų slinkimo mechanizmas nėra žinomas, tačiau siejamas su plauko pažeidimu anogeno fazėje, kuomet plaukas tinkamai nesusiformuoja ir greičiau pereina į kitas fazes.
Klinikiniai požymiai
Alopecia areata dažniausiai pasireiškia židininiu išplikimu, paliekant apvalius odos lopus plaukuotoje srityje. Dažniausiai pažeidžiamas skalpas, rečiau barzda, antakiai, blakstienos. Kai kuriems pacientams prieš plaukų slinkimą gali pasireikšti vietinis dilgčiojimas ar niežėjimas, apie 10–40% pacientų pastebimi nagų pokyčiai (pvz.: nagų įdubimas, paryškėjusios vagelės).
Dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniu vaizdu, esant poreikiui gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Trichoskopija (plauko folikulo, plauko stiebo ir galvos odos tyrimas dermatoskopu);
- Plaukų ištraukimo testas (suimama apie 40-60 šalia vienas kito augančių plaukų, švelniai truktelint, testas laikomas teigiamu, jei ištraukiama daugiau nei 10proc. suimtų plaukų);
- Odos biopsija.
Gydymas
Mažesniam nei 50proc. plaukuotos srities pažeidimui gali būti taikomos kortikosteroidų (hormonų) injekcijos, vietinis gydymas stipriaiskortikosteroidas, ditranoliu, minoksidiliu. Esant didesniam pažeidimo plotui vietinė imunoterapija, sisteminiai kortikosteroidai, sisteminiai JAK inhibitoriai.
Svarbu pacientą supažindinti su ligos išeitimis, nes židininė alopecija nėra pagydoma liga, ji gali išnykti savaime, atsinaujinti arba progresuoti. Todėl svarbu pacientą informuoti apie gydymo galimybes, efektyvumą, esant dideliam diskomfortui naudinga rekomenduoti emocinę būklę gerinančias profesionalų konsultacijas, paramos grupes, kurios padėtų susitaikyti su išvaizdos pokyčiais.
Jeigu nežinote, koks gydymo būdas Jums tinkamiausias – kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą.
1. Darwin E, Hirt P, Fertig R, Doliner B, Delcanto G, Jimenez J. Alopecia areata: Review of epidemiology, clinical features, pathogenesis, and new treatment options. Int J Trichol. 2018;10(2):51. doi:10.4103/ijt.ijt_99_17.
2. Messenger AG, McKillop J, Farrant P, et al. British Association of Dermatologists’ guidelines for the management of alopecia areata 2012. British Journal of Dermatology. 2012;166(5):916–26. doi:10.1111/j.1365-2133.2012.10955.x.
3. Strazzulla LC, Wang EHC, Avila L, Lo Sicco K, Brinster N, Christiano AM, Shapiro J. Alopecia areata: Disease characteristics, clinical evaluation, and new perspectives on pathogenesis. J Am Acad Dermatol. 2018 Jan;78(1):1-12. doi: 10.1016/j.jaad.2017.04.1141. PMID: 29241771.
Eritrazma
Eritrazma – bakterijų sukeliama odos liga, dažniau pasireiškianti vyrams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Sužinokite gydymo būdus ir prevencijos patarimus
Kapiliaritas
Kapiliaritas – tai gerybinė odos būklė, pasireiškianti raudonomis ir purpurinėmis dėmėmis dėl padidėjusio kapiliarų pralaidumo. Eritrocitai migruoja pro kapiliarų sieneles, sukeldami odos spalvos ir struktūros pokyčius. Dažniausiai pasireiškia suaugusiems vyrams, rečiau – vaikams. Gydymui taikomi įvairūs metodai, pritaikyti individualiai.
Hematoma: Simptomai, Gydymas ir Diagnostika
Hematoma – kraujo sankaupa dėl kraujagyslių pažeidimo, atsirandanti odoje, raumenyse ar organuose. Sužinokite apie simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo rekomendacijas iš dermatovenerologo.
© 2023 iDerma