Aktininė (saulės) keratozė — tai šiurkšti, pleiskanojanti odos dėmelė, atsirandanti dėl ilgalaikio, daugelį metų besikaupiančio saulės poveikio. Ji laikoma ikivėžine būkle: dauguma tokių dėmelių lieka nepavojingos, tačiau dalis jų gali virsti odos vėžiu. Todėl aktininė keratozė yra ne kosmetinė smulkmena, o signalas, kad odą verta reguliariai tikrinti.
Kaip atrodo
- Šiurkštumas: dėmelę dažnai lengviau užčiuopti nei pamatyti — primena švitrinį popierių.
- Spalva: rausva, rusva arba odos spalvos, su sausomis pleiskanomis ar plonu šašeliu.
- Dydis: dažniausiai nuo kelių milimetrų iki centimetro, ribos neryškios.
- Jautrumas: kartais niežti, dilgčioja arba kliūva už drabužių.
Dažniausios vietos — tos, kurias labiausiai veikia saulė: veidas, ypač kakta ir nosis, ausys, plinkanti galvos oda, dilbiai ir plaštakų nugarėlės. Kai pažeidžiama lūpa (dažniausiai apatinė), būklė vadinama aktininiu cheilitu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis — per gyvenimą susikaupęs ultravioletinių spindulių poveikis. Rizika didesnė:
- šviesios odos žmonėms, lengvai nudegantiems saulėje;
- vyresniems nei 40–50 metų — saulės poveikis kaupiasi dešimtmečius;
- dirbantiems lauke arba daug laiko praleidžiantiems saulėje, taip pat lankantiems soliariumus;
- turintiems susilpnėjusį imunitetą arba anksčiau sirgusiems odos vėžiu.
Kodėl svarbu nedelsti
Nedidelė dalis aktininių keratozių ilgainiui gali virsti plokščialąsteline karcinoma. Iš anksto nustatyti, kuri dėmelė taps pavojinga, neįmanoma, todėl jos gydomos ir stebimos. Jei dėmelė sustorėja, ima kraujuoti, tampa skausminga arba greitai auga, būtina skubi dermatologo apžiūra.
Kuo skiriasi nuo kitų darinių
Panašiai gali atrodyti seborėjinė keratozė — visiškai gerybinis, dažnai tamsesnis ir tarsi „priklijuotas“ darinys. Pigmentuotus pakitimus taip pat svarbu atskirti nuo melanomos. Patikimai atskirti gali tik dermatologas, apžiūrėjęs odą dermatoskopu.
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūros ir dermatoskopijos metu. Kai vaizdas neaiškus, dėmelė stora arba nereaguoja į gydymą, atliekama biopsija, kad būtų paneigtas odos vėžys. Apžiūros metu gydytojas įvertina ir visą saulės pažeistą sritį, nes dažnai šalia randama daugiau panašių pakitimų.
Gydymas
Metodas parenkamas pagal dėmelių skaičių, storį ir vietą:
- Šaldymas (krioterapija): dažniausias būdas pavienėms dėmelėms — pažeistas audinys sušaldomas ir vėliau nusilupa.
- Visos pažeistos srities gydymas: gydytojo skiriamos priemonės, kuriomis tepama visa pažeista sritis, kai dėmelių daug; jos veikia ir dar nematomus pakitimus.
- Fotodinaminė terapija: šviesa aktyvuojamas gydymas platesnėms sritims, dažnai pasirenkamas veidui ir galvos odai.
- Nuskutimas ir kiti procedūriniai gydymo būdai: taikomi pavienėms storesnėms dėmelėms, kartais kartu paimant mėginį histologiniam tyrimui.
Po gydymo oda kurį laiką būna paraudusi ir jautri — tai normali reakcija. Kadangi per gyvenimą sukauptas saulės pažeidimas neišnyksta, svarbu ne tik pašalinti esamas dėmeles, bet ir reguliariai stebėti odą. iDerma dermatologai įvertins pakitimus, parinks tinkamą gydymą ir suplanuos tolesnį odos stebėjimą — vizito metu arba nuotoline konsultacija. Nuotolinė konsultacija tinka pirminiam įvertinimui ir tolesnių veiksmų planavimui, tačiau galutinei diagnozei paprastai reikia apžiūros dermatoskopu, o prireikus — ir biopsijos.
Profilaktika
- Kasdien naudokite plataus spektro, ne mažesnės kaip SPF 30 apsaugos nuo saulės priemonę, ypač veidui, ausims ir plinkančiai galvos odai.
- Venkite saulės vidurdienį, dėvėkite plačiabrylę skrybėlę ir kūną dengiančius drabužius.
- Nesilankykite soliariumuose.
- Kartą per mėnesį apžiūrėkite odą ir kreipkitės į dermatologą, jei atsiranda negyjanti šiurkšti dėmelė.
Nuotraukos šaltinis: Future FamDoc, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.
