Perioralinis Dermatitas

Perioralinis dermatitas (POD), dar vadinamas periorifiniu dermatitu, – tai lėtinė, linkusi atsinaujinti uždegiminė veido odos būklė, pasireiškianti smulkiais bėrimais aplink burną, dažnai apimdama ir sritis aplink nosį bei akis. Nors ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali stipriai paveikti savijautą, pasitikėjimą savimi ir kasdienį komfortą. Svarbiausia – suprasti, kas ją išprovokuoja, kaip ją atpažinti ir kaip saugiai suvaldyti, kad oda vėl taptų ramesnė ir labiau prognozuojama.

Perioralinis dermatitas dažniausiai pasireiškia jauname ir vidutiniame amžiuje, tačiau gali būti ir vaikams. Uždegimas dažnai paūmėja banguotai, todėl ligos valdymas reikalauja kantrybės, nuoseklumo ir tinkamai parinktų priežiūros bei gydymo priemonių.

Kas tai?

Perioralinis dermatitas – tai būklė, kuriai būdingos smulkios (1–3 mm) rausvos ar rausvai gelsvos papulės ir pustulės, susitelkiančios aplink burną. Tipiškas požymis – siaura nepažeistos odos juosta iškart aplink lūpų raudonį. Bėrimas gali plisti į nasolabialines raukšles, sritis aplink šnerves, rečiau – į odą aplink akis (periokulinį dermatitą). Oda gali būti jautri, pleiskanoti, jaustis tempimo, deginimo arba dilgčiojimo pojūtis.

Nuo aknės POD skiriasi tuo, kad paprastai nebūna komedonų (inkštirų), o nuo rožinės – tuo, kad išbėrimai labiau koncentruojasi aplink burną ir nosį, rečiau stebimos difuzinės paraudimo bangos. Perioralinis dermatitas dažnai susijęs su odos barjero pažeidimu ir pernelyg agresyvia ar netinkama veido priežiūra.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli perioralinio dermatito kilmė nėra viena, tai – kelių veiksnių sąveika. Dažniausiai reikšmės turi:

Vietiniai ir įkvėpiamieji steroidai – dažniausias paūmėjimų sukėlėjas. Tepant stiprius kremus, purškiant steroidus į nosį ar naudojant inhaliatorius, medžiaga gali patekti ant veido odos ir išprovokuoti uždegimą. Staiga nutraukus, kartais išsivysto „atoveiksmis“ – laikinas paūmėjimas.
Odos barjero silpnėjimas – agresyvūs prausikliai, rūgštys, dažnas šveitimas, aštrūs kvapikliai, eteriniai aliejai, per daug sluoksniuojamų produktų gali dirginti ir atverti kelią uždegimui.
Kosmetikos ir higienos priemonės – sunkūs, okliuziniai kremai, storas makiažas, stipriai putojančios dantų pastos (ypač su SLS, intensyviais kvapais ar cinamonu) gali pabloginti būklę. Kai kuriems žmonėms jautrumą sustiprina ir dirgikliai be akivaizdžių alergenų.
UV spinduliai ir klimatas – intensyvi saulė, karštis, vėjas, sausas oras, staigūs temperatūrų pokyčiai gali provokuoti paūmėjimus.
Kaukės dėvėjimas, trintis – ilgalaikis mechaninis dirginimas, prakaitavimas po kauke, sporto metu išsiskiriantis prakaitas.
Hormonų svyravimai – paūmėjimai galimi tam tikromis ciklo dienomis, nėštumo ar po gimdymo periodu.
Atopinė oda ir jautrumas – žmonės, turintys atopinį dermatitą ar jautrią odą, turi didesnę POD riziką.
Stresas, miego trūkumas – netiesioginiai veiksniai, silpninantys odos barjerą ir didinantys uždegiminį atsaką.

Svarbu suprasti: vieno „kaltininko“ neretai nėra. Dažniausiai kartu veikia keli išvardyti veiksniai.

Simptomai

Perioralinio dermatito požymiai gali būti skirtingo intensyvumo, tačiau dažniausiai pasireiškia:

Smulkios rausvos papulės ir (ar) pustulės, susitelkusios aplink burną, nosį, kartais – akis
Matomas paraudimas, smulkus pleiskanojimas, odos šiurkštumas
Deginimas, perštėjimas, tempimo pojūtis, jautrumas tepant priemones
Siaura sveikos odos juosta aplink lūpų raudonį
Banguojantis pobūdis – paūmėjimai ir pagerėjimai

Jei atsiranda skausmingų plutelių, stiprus pūliavimas ar kitokie netipiški požymiai, būtina atmesti kitas odos ligas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į dermatologą, jei:

Bėrimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites ar sparčiai plinta
Pažeista sritis aplink akis, atsiranda regėjimo ar stipraus skausmo simptomų
Naudojote vietinius steroidus (kremus, purškalus, inhaliatorius) ir pastebėjote pablogėjimą
Savipriežiūra nepadeda arba nežinote, kokių priemonių atsisakyti
Esate nėščia, žindote ar bėrimas atsirado vaikui

Ankstyva konsultacija padeda išvengti užsitęsusio uždegimo ir greičiau grąžinti odos komfortą.

Diagnostika

Perioralinio dermatito diagnozė dažniausiai nustatoma kliniškai – remiantis pokalbiu apie simptomus, naudojamas priemones, steroidų vartojimą, bei odos apžiūra. Gydytojas įvertina bėrimo tipą, išplitimą, odos barjero būklę, aptaria galimus provokatorius.

Papildomi tyrimai įprastai nereikalingi. Esant netipiškai eigai ar neefektyviam gydymui, gali būti svarstoma:

Diferencinė diagnostika su akne, rožine, seborėjiniu ar kontaktiniu dermatitu, impetiga, lūpų laižymo dermatitu
Alergologiniai lopo mėginiai, jei įtariamas alerginis kontaktinis komponentas
Mikrobiologiniai tyrimai ar labai retai – odos biopsija

Mūsų iDerma klinikos dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti būklės sunkumą ir parengti individualų, saugų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos galimos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu – tai ypač patogu paūmėjimų metu ar jei gyvenate toliau.

ARTICLE_GIF

Gydymas

Gydymo tikslas – raminti uždegimą, atkurti odos barjerą ir pašalinti provokuojančius veiksnius. Paprastai taikomas nuoseklus, kelių žingsnių planas:

„Nulinė terapija“ – laikinai nutraukiamos visos nereikalingos, galimai dirginančios priemonės. Paliekamas labai švelnus prausimas drungnu vandeniu ar švelniu prausikliu be kvapų, minimalus, barjerą atkuriantis drėkinimas. Atsisakoma rūgščių, šveitiklių, stiprių serumų, eterinių aliejų, gausiai sluoksniuojamo makiažo.
Steroidų korekcija – jei vartojote vietinius steroidus veidui, jų nutraukimą būtina aptarti su gydytoju. Kartais rekomenduojamas laipsniškas nutraukimas siekiant sumažinti „atoveiksmio“ riziką. Jei naudojate steroidinius purškalus ar inhaliatorius, aptarkite su skyrusiu gydytoju alternatyvas ir naudojimo techniką (pvz., tarpinės naudojimą, veido nuplovimą po vartojimo), kad sumažėtų kontaktas su oda.
Vietinė terapija – gali būti skiriami ne steroidiniai, priešuždegiminiai ar antimikrobiniai preparatai, pritaikyti būklės aktyvumui ir jautrumui. Tinkamas pasirinkimas ir naudojimo režimas padeda sumažinti paraudimą, papules, deginimą.
Sisteminė terapija – vidutinėms ir sunkioms formoms gali būti taikomas trumpalaikis sisteminis gydymas. Jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į gretutines būkles, nėštumą ir kitus veiksnius.
Fotoprotekcija – kasdienis, odai draugiškas apsauginis kremas nuo saulės (ypač su švelniais filtrais) padeda mažinti dirginimą ir hiperpigmentacijos riziką.

Rezultatai dažniausiai pastebimi per 2–6 savaites, o pilnesnis odos nurimimas gali užtrukti 8–12 savaičių. Pirmosiomis savaitėmis galimas laikinas paūmėjimas – tai nereiškia, kad gydymas netinkamas, tačiau svarbu palaikyti ryšį su gydytoju dėl galimų korekcijų.

Dermatologo konsultacija iDerma klinikoje gyvai ar internetu padeda greitai patikslinti diagnozę, suplanuoti „nulinę terapiją“, parinkti švelnią priežiūrą ir prireikus skirti veiksmingą, saugų gydymą.

Priežiūra ir profilaktika

Nuosekli, paprasta rutina – kertinis sėkmės akmuo tiek gydant, tiek saugant nuo atkryčių. Rekomenduojame:

Prausti veidą 1–2 kartus per dieną švelniu, be kvapų prausikliu arba vien drungnu vandeniu
Naudoti minimalų, barjerą atkuriantį drėkiklį, vengti sunkių, okliuzinių formulių ir intensyvių kvapų
Kasdien tepti švelnią apsaugą nuo saulės; vengti tiesioginės saulės, karščio, vėjo, didelių temperatūros svyravimų
Rinktis dantų pastą be agresyvių putoklių ir intensyvių kvapiųjų medžiagų; dėl fluoro kiekio sprendimą priimti kartu su odontologu, kad nepakenktumėte dantų sveikatai
Riboti veido trintį: tvarkingas kaukių keitimas, švari šalmų ar sporto įrangos sąlytis su oda
Neliesti veido rankomis, nelaižyti lūpų, netrinti bėrimų; makiažą rinktis lengvą, nekomedogeninį, vakare švelniai nuvalyti
Vesti paprastą dienoraštį apie priežiūros priemones, klimatą ir paūmėjimus – tai padeda atpažinti asmeninius provokatorius
Rūpintis bendra savijauta: miegas, streso valdymas, įvairi, subalansuota mityba. Griežtų dietų dažniausiai nereikia, bet individualūs jautrumai galimi.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar perioralinis dermatitas užkrečiamas?
Ne. Tai nėra infekcinė liga, todėl ja neužkrėsite kitų.
Kaip atskirti perioralinį dermatitą nuo aknės ar rožinės?
POD dažniau matomos smulkios papulės be komedonų, bėrimas koncentruojasi aplink burną ir nosį, paliekant siaurą sveikos odos juostą prie lūpų. Rosacea labiau pasireiškia skruostų, nosies paraudimu ir karščio bangomis, aknė – komedonais.
Ar galiu naudoti makiažą?
Galite, bet rinkitės lengvas, nekomedogenines formules be kvapų ir pigmentų perteklių. Makiažą vakare švelniai nuvalykite, nešveiskite odos agresyviai.
Ar liks randų?
Dažniausiai – ne. Gali likti laikinas paraudimas ar patamsėjimas, ypač jei bėrimus spaudote arba oda sudirginama. Tinkama priežiūra ir fotoprotekcija mažina pėdsakus.
Kiek laiko trunka gydymas?
Pirmieji pagerėjimai dažnai pastebimi po 2–4 savaičių, tačiau stabilus nurimimas gali užtrukti 8–12 savaičių. Kai kuriems reikalingas ilgesnis palaikomasis planas.
Ar vaikai gali sirgti perioraliniu dermatitu?
Taip. Vaikams jį dažnai provokuoja vietiniai steroidai, inhaliatoriai ar nosies purškalai, taip pat dirginantis seilėjimasis, lūpų laižymas. Gydymas parenkamas individualiai ir švelniai.

Išvados

Perioralinis dermatitas – dažna, bet suvaldoma būklė, reikalaujanti kantrybės ir nuoseklaus, individualiai pritaikyto plano. Svarbiausia – atpažinti ir pašalinti provokatorius, atkurti odos barjerą ir, jei reikia, taikyti gydytojo paskirtą vietinę ar sisteminę terapiją. Nuosekli, paprasta odos priežiūra, atsakingas požiūris į steroidų vartojimą ir saugi fotoprotekcija padeda pasiekti ilgalaikį odos nurimimą ir sumažinti atkryčius.