Odos LigosPerioralinis dermatitas

Perioralinis dermatitas

Stiprus perioralinis dermatitas su paraudimu ir lupimusi aplink nosį ir burną

Perioralinis dermatitas

Perioralinis dermatitas (POD), dar vadinamas periorifiniu dermatitu, – tai lėtinė, linkusi atsinaujinti uždegiminė veido odos būklė, pasireiškianti smulkiais bėrimais aplink burną, dažnai apimdama ir sritis aplink nosį bei akis. Nors ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali stipriai paveikti savijautą, pasitikėjimą savimi ir kasdienį komfortą. Svarbiausia – suprasti, kas ją išprovokuoja, kaip ją atpažinti ir kaip saugiai suvaldyti, kad oda vėl taptų ramesnė ir labiau prognozuojama.

Perioralinis dermatitas dažniausiai pasireiškia jauname ir vidutiniame amžiuje, tačiau gali būti ir vaikams. Uždegimas dažnai paūmėja banguotai, todėl ligos valdymas reikalauja kantrybės, nuoseklumo ir tinkamai parinktų priežiūros bei gydymo priemonių.

Kas tai?

Perioralinis dermatitas – tai būklė, kuriai būdingos smulkios (1–3 mm) rausvos ar rausvai gelsvos papulės ir pustulės, susitelkiančios aplink burną. Tipiškas požymis – siaura nepažeistos odos juosta iškart aplink lūpų raudonį. Bėrimas gali plisti į nasolabialines raukšles, sritis aplink šnerves, rečiau – į odą aplink akis (periokulinį dermatitą). Oda gali būti jautri, pleiskanoti, jaustis tempimo, deginimo arba dilgčiojimo pojūtis.

Nuo aknės POD skiriasi tuo, kad paprastai nebūna komedonų (inkštirų), o nuo rožinės – tuo, kad išbėrimai labiau koncentruojasi aplink burną ir nosį, rečiau stebimos difuzinės paraudimo bangos. Perioralinis dermatitas dažnai susijęs su odos barjero pažeidimu ir pernelyg agresyvia ar netinkama veido priežiūra.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli perioralinio dermatito kilmė nėra viena, tai – kelių veiksnių sąveika. Dažniausiai reikšmės turi:

  • Vietiniai ir įkvėpiamieji steroidai – dažniausias paūmėjimų sukėlėjas. Tepant stiprius kremus, purškiant steroidus į nosį ar naudojant inhaliatorius, medžiaga gali patekti ant veido odos ir išprovokuoti uždegimą. Staiga nutraukus, kartais išsivysto „atoveiksmis“ – laikinas paūmėjimas.
  • Odos barjero silpnėjimas – agresyvūs prausikliai, rūgštys, dažnas šveitimas, aštrūs kvapikliai, eteriniai aliejai, per daug sluoksniuojamų produktų gali dirginti ir atverti kelią uždegimui.
  • Kosmetikos ir higienos priemonės – sunkūs, okliuziniai kremai, storas makiažas, stipriai putojančios dantų pastos (ypač su SLS, intensyviais kvapais ar cinamonu) gali pabloginti būklę. Kai kuriems žmonėms jautrumą sustiprina ir dirgikliai be akivaizdžių alergenų.
  • UV spinduliai ir klimatas – intensyvi saulė, karštis, vėjas, sausas oras, staigūs temperatūrų pokyčiai gali provokuoti paūmėjimus.
  • Kaukės dėvėjimas, trintis – ilgalaikis mechaninis dirginimas, prakaitavimas po kauke, sporto metu išsiskiriantis prakaitas.
  • Hormonų svyravimai – paūmėjimai galimi tam tikromis ciklo dienomis, nėštumo ar po gimdymo periodu.
  • Atopinė oda ir jautrumas – žmonės, turintys atopinį dermatitą ar jautrią odą, turi didesnę POD riziką.
  • Stresas, miego trūkumas – netiesioginiai veiksniai, silpninantys odos barjerą ir didinantys uždegiminį atsaką.

Svarbu suprasti: vieno „kaltininko“ neretai nėra. Dažniausiai kartu veikia keli išvardyti veiksniai.

Simptomai

Perioralinio dermatito požymiai gali būti skirtingo intensyvumo, tačiau dažniausiai pasireiškia:

  • Smulkios rausvos papulės ir (ar) pustulės, susitelkusios aplink burną, nosį, kartais – akis
  • Matomas paraudimas, smulkus pleiskanojimas, odos šiurkštumas
  • Deginimas, perštėjimas, tempimo pojūtis, jautrumas tepant priemones
  • Siaura sveikos odos juosta aplink lūpų raudonį
  • Banguojantis pobūdis – paūmėjimai ir pagerėjimai

Jei atsiranda skausmingų plutelių, stiprus pūliavimas ar kitokie netipiški požymiai, būtina atmesti kitas odos ligas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į dermatologą, jei:

  • Bėrimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites ar sparčiai plinta
  • Pažeista sritis aplink akis, atsiranda regėjimo ar stipraus skausmo simptomų
  • Naudojote vietinius steroidus (kremus, purškalus, inhaliatorius) ir pastebėjote pablogėjimą
  • Savipriežiūra nepadeda arba nežinote, kokių priemonių atsisakyti
  • Esate nėščia, žindote ar bėrimas atsirado vaikui

Ankstyva konsultacija padeda išvengti užsitęsusio uždegimo ir greičiau grąžinti odos komfortą.

Diagnostika

Perioralinio dermatito diagnozė dažniausiai nustatoma kliniškai – remiantis pokalbiu apie simptomus, naudojamas priemones, steroidų vartojimą, bei odos apžiūra. Gydytojas įvertina bėrimo tipą, išplitimą, odos barjero būklę, aptaria galimus provokatorius.

Papildomi tyrimai įprastai nereikalingi. Esant netipiškai eigai ar neefektyviam gydymui, gali būti svarstoma:

  • Diferencinė diagnostika su akne, rožine, seborėjiniu ar kontaktiniu dermatitu, impetiga, lūpų laižymo dermatitu
  • Alergologiniai lopo mėginiai, jei įtariamas alerginis kontaktinis komponentas
  • Mikrobiologiniai tyrimai ar labai retai – odos biopsija

Mūsų iDerma klinikos dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti būklės sunkumą ir parengti individualų, saugų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos galimos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu – tai ypač patogu paūmėjimų metu ar jei gyvenate toliau.

Gydymas

Gydymo tikslas – raminti uždegimą, atkurti odos barjerą ir pašalinti provokuojančius veiksnius. Paprastai taikomas nuoseklus, kelių žingsnių planas:

  • „Nulinė terapija“ – laikinai nutraukiamos visos nereikalingos, galimai dirginančios priemonės. Paliekamas labai švelnus prausimas drungnu vandeniu ar švelniu prausikliu be kvapų, minimalus, barjerą atkuriantis drėkinimas. Atsisakoma rūgščių, šveitiklių, stiprių serumų, eterinių aliejų, gausiai sluoksniuojamo makiažo.
  • Steroidų korekcija – jei vartojote vietinius steroidus veidui, jų nutraukimą būtina aptarti su gydytoju. Kartais rekomenduojamas laipsniškas nutraukimas siekiant sumažinti „atoveiksmio“ riziką. Jei naudojate steroidinius purškalus ar inhaliatorius, aptarkite su skyrusiu gydytoju alternatyvas ir naudojimo techniką (pvz., tarpinės naudojimą, veido nuplovimą po vartojimo), kad sumažėtų kontaktas su oda.
  • Vietinė terapija – gali būti skiriami ne steroidiniai, priešuždegiminiai ar antimikrobiniai preparatai, pritaikyti būklės aktyvumui ir jautrumui. Tinkamas pasirinkimas ir naudojimo režimas padeda sumažinti paraudimą, papules, deginimą.
  • Sisteminė terapija – vidutinėms ir sunkioms formoms gali būti taikomas trumpalaikis sisteminis gydymas. Jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į gretutines būkles, nėštumą ir kitus veiksnius.
  • Fotoprotekcija – kasdienis, odai draugiškas apsauginis kremas nuo saulės (ypač su švelniais filtrais) padeda mažinti dirginimą ir hiperpigmentacijos riziką.

Rezultatai dažniausiai pastebimi per 2–6 savaites, o pilnesnis odos nurimimas gali užtrukti 8–12 savaičių. Pirmosiomis savaitėmis galimas laikinas paūmėjimas – tai nereiškia, kad gydymas netinkamas, tačiau svarbu palaikyti ryšį su gydytoju dėl galimų korekcijų.

Dermatologo konsultacija iDerma klinikoje gyvai ar internetu padeda greitai patikslinti diagnozę, suplanuoti „nulinę terapiją“, parinkti švelnią priežiūrą ir prireikus skirti veiksmingą, saugų gydymą.

Priežiūra ir profilaktika

Nuosekli, paprasta rutina – kertinis sėkmės akmuo tiek gydant, tiek saugant nuo atkryčių. Rekomenduojame:

  • Prausti veidą 1–2 kartus per dieną švelniu, be kvapų prausikliu arba vien drungnu vandeniu
  • Naudoti minimalų, barjerą atkuriantį drėkiklį, vengti sunkių, okliuzinių formulių ir intensyvių kvapų
  • Kasdien tepti švelnią apsaugą nuo saulės; vengti tiesioginės saulės, karščio, vėjo, didelių temperatūros svyravimų
  • Rinktis dantų pastą be agresyvių putoklių ir intensyvių kvapiųjų medžiagų; dėl fluoro kiekio sprendimą priimti kartu su odontologu, kad nepakenktumėte dantų sveikatai
  • Riboti veido trintį: tvarkingas kaukių keitimas, švari šalmų ar sporto įrangos sąlytis su oda
  • Neliesti veido rankomis, nelaižyti lūpų, netrinti bėrimų; makiažą rinktis lengvą, nekomedogeninį, vakare švelniai nuvalyti
  • Vesti paprastą dienoraštį apie priežiūros priemones, klimatą ir paūmėjimus – tai padeda atpažinti asmeninius provokatorius
  • Rūpintis bendra savijauta: miegas, streso valdymas, įvairi, subalansuota mityba. Griežtų dietų dažniausiai nereikia, bet individualūs jautrumai galimi.

Išvados

Perioralinis dermatitas – dažna, bet suvaldoma būklė, reikalaujanti kantrybės ir nuoseklaus, individualiai pritaikyto plano. Svarbiausia – atpažinti ir pašalinti provokatorius, atkurti odos barjerą ir, jei reikia, taikyti gydytojo paskirtą vietinę ar sisteminę terapiją. Nuosekli, paprasta odos priežiūra, atsakingas požiūris į steroidų vartojimą ir saugi fotoprotekcija padeda pasiekti ilgalaikį odos nurimimą ir sumažinti atkryčius.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar perioralinis dermatitas užkrečiamas?
Ne, perioralinis dermatitas nėra infekcinė liga ir ja neužkrėsite kitų žmonių. Tai uždegiminė odos būklė, kurią sukelia kelių veiksnių sąveika – odos barjero susilpnėjimas, dirginančios priežiūros priemonės, steroidų poveikis ar hormonų svyravimai.
Kaip atskirti perioralinį dermatitą nuo aknės ar rožinės?
Perioraliniui dermatitui būdingos smulkios papulės be komedonų (inkštirų), o bėrimas koncentruojasi aplink burną ir nosį, paliekant siaurą sveikos odos juostą tiesiai prie lūpų. Aknei būdingi komedonai ir didesni uždegimų židiniai, o rožinė labiau pasireiškia difuziniais skruostų bei nosies paraudimais ir karščio bangomis.
Kokie veiksniai dažniausiai provokuoja paūmėjimus?
Dažniausias provokatorius – vietiniai steroidai, tepami veidui, arba inhaliuojamieji steroidai, kurių likučiai patenka ant odos. Kiti dažni veiksniai – agresyvūs prausikliai, rūgštys, eteriniai aliejai, sunkūs okliuziniai kremai, intensyvūs dantų pastos kvapikliai, saulė, vėjas bei kaukių sukeliama trintis ir prakaitavimas.
Ar galiu naudoti makiažą perioralinio dermatito paūmėjimo metu?
Galima, tačiau rekomenduojamos lengvos, nekomedogeninės formulės be kvapų ir intensyvių pigmentų. Makiažą vakare būtina švelniu prausikliu nuvalyti – mechaninis trynimas ir sluoksnių kaupimas gali papildomai dirginti uždegusią odą.
Ar liks randų po perioralinio dermatito?
Dažniausiai randai nelieka. Gali išlikti laikinas paraudimas ar patamsėjimas, ypač jei bėrimai buvo spaudomi arba oda papildomai sudirginta. Kasdienė apsauga nuo saulės ir švelni priežiūra padeda sumažinti bet kokius likusius pėdsakus.
Ar vaikai gali sirgti perioraliniu dermatitu?
Taip, perioralinis dermatitas pasitaiko ir vaikams. Dažni provokatoriai vaikų amžiuje – vietiniai steroidai, nosies purškalai ar inhaliatoriai, taip pat seilėjimasis ir lūpų laižymas. Gydymo planas vaikams parenkamas individualiai ir ypač švelniu būdu.
Kiek laiko trunka gydymas?
Pirmieji pagerėjimai paprastai pastebimi per 2–4 savaites, tačiau stabilus odos nurimimas dažnai užtrunka 8–12 savaičių. Pirmosiomis savaitėmis galimas laikinas paūmėjimas – tai nereiškia, kad planas netinkamas, bet svarbu palaikyti ryšį su gydytoju dėl galimų korekcijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Verta pasikonsultuoti, jei bėrimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites, sparčiai plinta, apima sritį aplink akis arba savipriežiūra nepadeda. Nėštumo ar žindymo laikotarpiu bei vaikams konsultacija ypač svarbi. iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę nuotoliniu būdu – pagal nuotraukas ir aprašymą – tai patogu tiek paūmėjimo metu, tiek gyvenant toliau nuo klinikos.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.
Uždegiminė aknė su parraudusiomis spuogeliais ant moters veido, kaklo ir krūtinės odos.

Aknė, kas tai?

Aknė (acne vulgaris) – dažna lėtinė odos liga, pasireiškianti spuogais ir uždegimu. Sužinokite apie simptomus, gydymo metodus ir kasdienės priežiūros patarimus.
Paraudusi, smulkiomis pūslelėmis nusėta dilbio oda su kontaktinio dermatito požymiais ties alkūne.

Kontaktinis dermatitas

Paraudimas, niežulys, pūslelės ant rankų ar veido – kontaktinis dermatitas kyla dėl alergeno ar dirgiklio. Priežastys, diagnostika ir gydymas.
Mikroskopinis Demodex folliculorum erkutės vaizdas, kuri gali sukelti odos demodekozę ir vokų uždegimą.

Demodeksas (demodex erkutė): simptomai, gydymas ir kaip išvengti demodikozės

Demodikozė – odos liga, kurią sukelia Demodex erkutės. Sužinokite, kokie yra jos simptomai, kaip atliekama diagnostika ir kokios veiksmingos gydymo bei profilaktikos priemonės.