Vėjaraupiai

Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu – per kosulį, čiaudulį ar garsų kalbėjimą – ir tiesiogiai kontaktuojant su pūslelių turiniu. Žmogus tampa užkrečiamas maždaug 1–2 dienas iki bėrimo atsiradimo ir išlieka užkrečiamas tol, kol visos pūslelės pavirsta sausu šašu – paprastai apie 5–7 dienas nuo bėrimo pradžios. Uždarose aplinkose, pavyzdžiui, darželiuose ar mokyklose, virusas plinta itin greitai.

Bėrimas prasideda rausvomis dėmelėmis, kurios virsta mazgeliais, o vėliau – skaidriu skysčiu užpildytomis pūslelėmis. Pūslelėms susitraukus atsiranda šašai. Būdinga, kad ant kūno vienu metu matomi skirtingų stadijų elementai. Bėrimas dažniausiai prasideda galvos plaukuotoje dalyje ir veide, vėliau plinta į liemenį ir galūnes, gali atsirasti ir gleivinėse.

Dauguma persirgusiųjų įgyja ilgalaikį imunitetą, todėl pakartotiniai atvejai yra reti ir dažniau pasitaiko esant klaidingai diagnozei ar itin silpnam imunitetui. Vis dėlto vėliau gyvenime gali pasireikšti juostinė pūslelinė, nes Varicella zoster virusas lieka organizme neaktyvus nerviniuose ganglijuose. Juostinė pūslelinė – tai ne pakartotiniai vėjaraupiai, o to paties viruso atsinaujinimas.

Taip, trumpas prausimasis drungnu vandeniu su švelniais prausikliais yra naudingas – padeda palaikyti odos švarą ir mažina antrinės infekcijos riziką. Svarbu vengti intensyvaus trynimo ir karšto vandens, o po prausimosi odą nusausinti švelniai. Tinkama odos priežiūra taip pat sumažina randų susidarymo tikimybę.

Paprastai vėjaraupiai randų nepalieka, tačiau kasymas ir dėl jo atsirandanti antrinė infekcija gali sukelti pigmentacijos pakitimus ar rando žymes. Rekomenduojama laikyti trumpai nukirptus nagus ir vengti kasymosi – vėsinantys kompresai bei raminančios odos priežiūros priemonės padeda sumažinti niežulį. Mažiems vaikams naktį galima mūvėti plonas medvilnines pirštines.

Grįžti į kolektyvą galima tuomet, kai visos pūslelės yra sušašėjusios ir bent 24 valandas neatsiranda naujų bėrimų, o bendra savijauta gera ir nėra karščiavimo. Tikslias sąlygas gali patikslinti gydytojas ar įstaigos administracija. Izoliacija ypač svarbi siekiant apsaugoti kūdikius, nėščiąsias ir imunodeficitą turinčius asmenis.

Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3–4 dienas, atsiranda kvėpavimo sunkumas, stiprus galvos skausmas, kaklo rigidiškumas ar koordinacijos sutrikimas, bėrimo vietos tampa labai skausmingos arba pūliuoja, taip pat jei serga naujagimis, nėščioji ar imunodeficitą turintis asmuo. Abejodami dėl diagnozės ar namų slaugos plano, galite kreiptis į iDerma dermatologą – nuotolinės konsultacijos metu gydytojas įvertins odos būklę pagal nuotraukas ir aprašymą bei pateiks aiškias rekomendacijas.

Daugeliu atvejų persirgus susiformuoja ilgalaikis imunitetas, todėl pakartotinai sergama retai. Vis dėlto virusas lieka organizme ir vėliau gali pasireikšti juostine pūsleline.

Vaikas laikomas nebeužkrečiamu, kai visos pūslelės sukietėja ir padengiamos šašeliais – paprastai praėjus maždaug 5–7 dienoms nuo bėrimo pradžios. Dėl tikslaus laiko verta pasitarti su gydytoju.

Taip, suaugusiesiems liga dažniau būna sunkesnė ir didesnė komplikacijų rizika. Suaugusiajam susirgus ar esant silpnam imunitetui, rekomenduojama kuo anksčiau pasitarti su gydytoju.