Odos LigosEgzema (dermatitas): rūšys, simptomai, priežastys ir gydymas

Egzema (dermatitas): rūšys, simptomai, priežastys ir gydymas

Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Egzema – tai niežtintis odos uždegimas: oda parausta, sausėja, pleiskanoja, o paūmėjus gali pūslėti ir šlapiuoti. Tai ne viena liga, o grupė giminingų būklių: atopinė, kontaktinė, dishidrozinė, numulinė, seborėjinė, stazinė egzema ir neurodermitas. Jos skiriasi priežastimis ir vieta, bet požymiai ir gydymo principai panašūs. Egzema neužkrečiama.

Medicinos kalboje įprastesnis terminas „dermatitas“ (atopinis, kontaktinis, seborėjinis dermatitas), kasdienėje kalboje – „egzema“; šiame straipsnyje abu žodžiai vartojami kaip sinonimai.

Kas yra egzema?

Sveika oda veikia kaip barjeras: sulaiko drėgmę ir neįleidžia dirgiklių, alergenų bei mikrobų. Sergant atopine egzema šis barjeras pažeistas, o imuninė sistema į įprastus dirgiklius reaguoja per stipriai. Kitų rūšių egzemą įžiebia dirgiklis, alergenas, mieliagrybių perteklius ar sutrikusi kraujotaka, tačiau uždegimo eiga panaši: oda praranda drėgmę, tampa sausa ir jautri, o uždegimas sukelia niežėjimą. Kasymasis odą pažeidžia dar labiau. Susidaro niežėjimo ir kasymosi ratas, kuris palaiko ligą.

Pagal eigą skiriama ūminė ir lėtinė egzema. Ūminei būdingas ryškus paraudimas, patinimas, smulkios pūslelės, šlapiavimas ir šašai. Lėtinei būdinga sausa, sustorėjusi, šiurkšti oda su ryškesnėmis odos linijomis (lichenifikacija), įtrūkimais ir pakitusia pigmentacija. Tas pats žmogus skirtingu metu gali turėti abi formas.

Egzemos rūšys

Atopinė egzema (atopinis dermatitas)

Dažniausia egzemos rūšis. Paprastai prasideda kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, ją dažnai lydi astma ar alerginė sloga. Kūdikiams bėrimai atsiranda ant skruostų ir galūnių tiesiamųjų paviršių, vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, plaštakų, vokų. Išsamiau rašome straipsniuose atopinis dermatitas ir atopinis dermatitas vaikams.

Kontaktinė egzema (kontaktinis dermatitas)

Kontaktinis dermatitas atsiranda ten, kur oda liečiasi su dirgikliu ar alergenu. Dirginamąją formą sukelia plovikliai, dezinfekcinės priemonės, dažnas rankų plovimas; alerginę – nikelis, plaukų dažai, kvapiosios medžiagos, guma, konservantai. Alergenas nustatomas aplikaciniais (lopo) odos mėginiais.

Dishidrozinė egzema (pompholyx)

Smulkios, labai niežtinčios pūslelės delnuose, ant pirštų šonų ir paduose. Paūmėjimus provokuoja stresas, prakaitavimas, karštis, dažnas kontaktas su vandeniu ir plovikliais, kartais – nikelis ar grybelinė infekcija. Pūslelėms nudžiūvus oda lupasi ir trūkinėja. Plačiau: dishidrozinė egzema.

Numulinė (monetinė) egzema

Apvalūs, monetos dydžio ir formos, aiškiai apriboti niežtintys židiniai, dažniausiai ant kojų, rankų ir liemens. Iš pradžių jie pūslėti ir šlapiuojantys, vėliau sausi ir pleiskanojantys. Dažniausiai pasireiškia vyresniems vyrams ir jaunoms moterims, ypač kai oda sausa; pasitaiko ir vaikams. Židiniai gali priminti grybelį ar psoriazę, todėl diagnozę tikslina gydytojas.

Seborėjinė egzema (seborėjinis dermatitas)

Pleiskanojantys, gelsvai riebūs, paraudę plotai ten, kur daug riebalinių liaukų: galvos plaukuotoje dalyje, antakiuose, nosies šonuose, ausyse, krūtinės viduryje. Ji siejama su odos mieliagrybių (Malassezia) pertekliumi ir riebalų sekrecija, o ne su alergija. Apie ją rašome atskirai: seborėjinis dermatitas.

Stazinė (veninė) egzema

Atsiranda ant blauzdų, kai dėl venų nepakankamumo sutrinka kraujotaka: oda parausta, niežti, pleiskanoja, kojos tinsta, vėliau gali atsirasti pigmentacijos pokyčių ir opų. Dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms, turintiems išsiplėtusių venų (žr. stazinis dermatitas).

Neurodermitas (paprastoji lėtinė kerpligė)

Ilgo kasymosi padarinys: nuolat kasoma odos vieta sustorėja, tampa šiurkšti ir niežti dar labiau. Dažniausiai pažeidžiami sprandas, kulkšnys, dilbiai, lytinių organų sritis. Išsamiau: paprastoji lėtinė kerpligė.

Kaip atrodo egzema?

Egzemos vaizdas priklauso nuo rūšies, eigos ir vietos, tačiau bendri bruožai kartojasi: neryškiai apriboti paraudę plotai, sausa ar pleiskanojanti oda, smulkios pūslelės, kasymo žymės. Tamsesnėje odoje paraudimas gali atrodyti rusvas ar pilkšvai violetinis, o nurimus uždegimui dažnai lieka šviesesnės ar tamsesnės dėmės.

Kontaktinė egzema ant delno: paraudę, pleiskanojantys plotaiDishidrozinė egzema: smulkios pūslelės delneNumulinė egzema: apvalūs monetos formos židiniai ant dilbioStazinė egzema ant blauzdos: paraudusi, pleiskanojanti oda su pigmentacija

Vietos, kur egzema atsiranda dažniausiai:

  • Rankos ir delnai: kontaktinė ir dishidrozinė egzema, dažniausiai tiems, kas nuolat plauna rankas ar dirba su chemikalais.
  • Veidas ir vokai: atopinė ir seborėjinė egzema, kosmetikos sukelta kontaktinė egzema.
  • Alkūnių ir kelių linkiai, kaklas: atopinė egzema vaikams ir suaugusiesiems.
  • Blauzdos: stazinė ir numulinė egzema.
  • Galvos oda: seborėjinė egzema, kartais atopinė.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Egzema kyla dėl kelių veiksnių sąveikos:

  • Paveldimumas: jei tėvai serga atopine egzema, astma ar alergine sloga, rizika didesnė. Daliai sergančiųjų nustatomi genų pokyčiai, dėl kurių odai trūksta barjerą palaikančių baltymų.
  • Dirgikliai: muilas, plovikliai, dezinfekcinės priemonės, karštas vanduo, vilna, prakaitas, sausas šildomų patalpų oras.
  • Alergenai: namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, nikelis, kvapiosios medžiagos, konservantai kosmetikoje.
  • Infekcijos: pažeistą odą lengvai kolonizuoja bakterijos (auksinis stafilokokas, Staphylococcus aureus) ir palaiko uždegimą.
  • Stresas ir miego trūkumas: egzemos nesukelia, bet dažnai provokuoja paūmėjimus.
  • Kraujotakos sutrikimai: venų nepakankamumas ir kojų tinimas lemia stazinę egzemą.
  • Profesija: valytojai, kirpėjai, medikai, statybininkai ir maisto pramonės darbuotojai rankų egzema serga dažniau.

Maistas egzemą sukelia retai. Tikra maisto alergija paūmėjimus provokuoja daugiausia mažiems vaikams, sergantiems sunkia atopine egzema, todėl mitybą riboti verta tik patvirtinus alergiją tyrimais.

Simptomai

  • Niežėjimas – pagrindinis požymis, dažnai stipriausias vakare ir naktį.
  • Paraudimas ir patinimas paūmėjimo metu.
  • Sausa, šiurkšti, pleiskanojanti oda, įtrūkimai ant pirštų ar kulnų.
  • Smulkios pūslelės, šlapiavimas ir šašai, kai uždegimas ūminis.
  • Sustorėjusi oda su ryškiomis linijomis, kai kasomasi ilgai.
  • Miego sutrikimai, nuovargis ir dirglumas dėl nuolatinio niežėjimo.

Gelsvos plutelės, pūlinukai ir skausmas gali reikšti, kad prie egzemos prisijungė bakterinė infekcija. Staiga atsiradusios grupuotos skausmingos pūslelės su įdubimu viduryje, ypač kartu su karščiavimu, gali būti herpeso viruso sukelta komplikacija (eczema herpeticum) – dėl jos į gydytoją reikia kreiptis tą pačią dieną.

Diagnostika

Dermatologas egzemą dažniausiai atpažįsta apžiūrėjęs odą ir išklausęs ligos istoriją: kada prasidėjo, kas paūmina, ar šeimoje yra alergijų, koks darbas ir odos priežiūros įpročiai. Papildomų tyrimų reikia rečiau:

  • Aplikaciniai (lopo) odos mėginiai (angl. patch tests) – įtariant alerginę kontaktinę egzemą, kad būtų nustatytas alergenas.
  • Grybelio tyrimas (mikroskopija) – kai pūslelės delnuose ar paduose arba apvalūs židiniai primena pėdų grybelį ar odos grybelį.
  • Odos biopsija – tik neaiškiais atvejais, kai reikia atskirti egzemą nuo psoriazės ar kitų lėtinių odos ligų.
  • Kraujo tyrimai – alergijai ar gretutinėms ligoms įvertinti; egzemos diagnozei patvirtinti jų nereikia.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Niežėjimas trikdo miegą ar kasdienę veiklą, o drėkikliai per 1–2 savaites nepadeda.
  • Bėrimas plinta, šlapiuoja, pūliuoja arba skauda.
  • Atsirado karščiavimas ar staigios skausmingos pūslelės.
  • Egzema ant rankų kartojasi ir trukdo dirbti.
  • Nesate tikri, ar tai egzema, grybelis, niežai ar psoriazė.

iDerma dermatologo nuotolinė konsultacija tinka pirmam vertinimui: pagal nuotraukas ir aprašymą gydytojas patikslins egzemos rūšį, sudarys priežiūros ir gydymo planą bei pasakys, ar reikalingi tyrimai klinikoje.

Gydymas

Egzema dažniausiai neišgydoma visam laikui, bet ją galima suvaldyti taip, kad paūmėjimai būtų reti ir lengvi. Gydymas sudaromas pakopomis:

  1. Drėkinimas (emolientai): kasdienio gydymo pagrindas. Bekvapiai riebūs kremai ar tepalai su glicerinu ar keramidais tepami 2–3 kartus per dieną ir visada per kelias minutes po prausimosi; suaugusiesiems tinka ir priemonės su karbamidu, tačiau ant paūmėjusios odos ir mažiems vaikams jis gali dilginti. Vietoj muilo naudojami prausikliai be muilo.
  2. Dirgiklių ir alergenų vengimas: pirštinės dirbant su vandeniu ir chemikalais, medvilniniai drabužiai, skalbimo priemonės be kvapiklių; sergant alergine kontaktine egzema – nustatyto alergeno pašalinimas.
  3. Vietinis priešuždegiminis gydymas: paūmėjimų metu gydytojas skiria uždegimą slopinančius kremus ar tepalus, kurių stiprumą ir vartojimo trukmę parenka pagal odos vietą ir amžių. Veidui ir odos klostėms dažnai renkamos priemonės, slopinančios vietinį imuninį atsaką ir neploninančios odos. Uždegimui nurimus kartais skiriama palaikomoji schema: priemonė tepama ant buvusių židinių du kartus per savaitę, kad paūmėjimai retėtų.
  4. Šlapiuojančios odos priežiūra: ūminėms, pūslėtoms vietoms – džiovinantys kompresai ar vonelės, kurias rekomenduoja gydytojas.
  5. Niežėjimo kontrolė: vėsūs kompresai, drėkinimas, trumpai nukirpti nagai. Mieguistumą sukeliantys priešalerginiai preparatai kartais skiriami tik miegui pagerinti, nes paties niežėjimo jie beveik nemažina.
  6. Infekcijos gydymas: prisijungus bakterinei ar virusinei infekcijai skiriamas gydymas nuo jos, dažniausiai trumpu kursu.
  7. Fototerapija: siauro spektro UVB spinduliai skiriami, kai vietinis gydymas nebepadeda, o egzema plačiai išplitusi.
  8. Sisteminis gydymas: esant sunkiai, nuolat atsinaujinančiai egzemai, dermatologas gali skirti gydymą, kuris slopina per aktyvų imuninį atsaką visame organizme – nuo tradicinių imunitetą slopinančių priemonių iki biologinių ir tikslinių molekulių. Tokį gydymą skiria ir stebi tik specialistas.

Priežiūra ir profilaktika

  • Prauskitės drungnu vandeniu 5–10 minučių, be karšto dušo ir šiurkščių kempinių; odą nusausinkite tapšnodami.
  • Drėkiklį naudokite kasdien, net kai oda atrodo sveika, ir visada po prausimosi.
  • Rinkitės medvilnę ar šilką, venkite vilnos ir sintetikos tiesiai ant odos.
  • Šildymo sezonu drėkinkite patalpų orą; venkite perkaitimo ir prakaito.
  • Namų ruošai ir darbui su vandeniu naudokite medvilnines pirštines po guminėmis.
  • Užsirašykite, kada egzema paūmėja ir kas galėjo tai sukelti – taip lengviau atsekti dirgiklius.
  • Sergant stazine egzema gydytojo paskirtos kompresinės kojinės gerina kraujotaką ir mažina paūmėjimus.

Daugiau apie gydymo eigą ir kainas – dermatito gydymas nuotoliniu būdu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar egzema užkrečiama?
Ne. Egzema – uždegiminė, o ne infekcinė liga, todėl liečiantis, per rankšluosčius ar patalynę ji neplinta. Užkrėsti kitą žmogų gali tik prie egzemos prisijungusi infekcija (pavyzdžiui, pūslelinė ar bakterinė), bet ne pati egzema.
Kuo skiriasi egzema ir dermatitas?
Kasdienėje kalboje – iš esmės sinonimai. „Dermatitas“ – platesnis medicininis odos uždegimo pavadinimas, „egzema“ – žodis, dažniau vartojamas buityje. Gydytojai paprastai patikslina rūšį: atopinis, kontaktinis, seborėjinis dermatitas ir panašiai.
Ar egzemą galima išgydyti visam laikui?
Lėtinės rūšys (atopinė, dishidrozinė) linkusios kartotis, tačiau daugumai žmonių jas pavyksta suvaldyti: reguliarus drėkinimas, dirgiklių vengimas ir gydytojo paskirtas paūmėjimų gydymas leidžia ilgai gyventi be bėrimų. Kontaktinė egzema praeina pašalinus ją sukėlusį dirgiklį ar alergeną, o vaikų atopinė egzema su amžiumi dažnai išnyksta.
Kuo egzema skiriasi nuo psoriazės?
Psoriazės židiniai storesni, aiškiai apriboti, padengti sidabriškais žvyneliais ir dažniausiai išsidėstę ant alkūnių, kelių ir galvos odos. Daugumos egzemos rūšių ribos neryškios (išimtis – numulinė egzema), oda labiau niežti, gali pūslėti ir šlapiuoti. Ant delnų ir padų jas atskirti sunku, todėl diagnozę tikslina dermatologas.
Ar egzemą sukelia maistas?
Retai. Maisto alergija svarbi daugiausia kūdikiams ir mažiems vaikams su sunkia atopine egzema, ir net jiems ji tik provokuoja paūmėjimus, o ne sukelia ligą. Suaugusiesiems savavališki griežti mitybos apribojimai dažniau pakenkia nei padeda, todėl produktus riboti verta tik patvirtinus alergiją tyrimais ir pasitarus su gydytoju.
Kokį kremą rinktis nuo egzemos?
Kasdienei priežiūrai rinkitės bekvapį, riebų kremą ar tepalą su glicerinu ar keramidais; suaugusiesiems tinka ir priemonės su karbamidu, bet mažiems vaikams ir ant paūmėjusios odos jis gali dilginti. Kremo reikia kelis kartus per dieną ir iš karto po prausimosi. Paūmėjimui reikalingas uždegimą slopinantis kremas, kurį parenka gydytojas – pačių pasirinktos priemonės dažnai būna per silpnos arba tepamos per ilgai.
Ar egzema gali atsirasti suaugus?
Taip. Kontaktinė, dishidrozinė, numulinė ir stazinė egzema dažniausiai prasideda būtent suaugus, o atopinė egzema kartais pirmą kartą pasireiškia vyresniame amžiuje arba grįžta po ilgos pertraukos.
Kada egzemą reikia gydyti skubiai?
Kai bėrimas per kelias dienas išplinta, skauda, pūliuoja, atsiranda karščiavimas arba grupuotos skausmingos pūslelės su įdubimu viduryje. Tai galimi bakterinės ar herpeso infekcijos požymiai – tokiu atveju nelaukite nuotolinės konsultacijos, o kreipkitės į gydytoją arba skubiosios pagalbos skyrių tą pačią dieną.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Kūdikių hemangioma („braškinis apgamas“): ryškiai raudonas gumbuotas darinys ant kūdikio pilvo šalia suaugusiojo piršto

Hemangioma: kas tai, kaip atrodo kūdikių hemangioma ir kada ją gydyti

Hemangioma – gerybinis kraujagyslių darinys kūdikių odoje. Kaip atrodo, kada praeina savaime, kada reikia gydyti ir kuo skiriasi nuo vyšninės angiomos.
Minkštosios fibromos (odos karpelės) ant kaklo odos

Fibroma ant odos: minkštosios fibromos (skin tag) priežastys, požymiai ir šalinimas

Fibroma ant odos dažniausiai yra minkštoji fibroma (skin tag). Kaip ji atrodo, kuo skiriasi nuo dermatofibromos ir lipomos, kada ir kaip ją saugiai pašalinti.
Onicholizė – nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio ant rankos pirštų

Onicholizė (nago atsiskyrimas nuo guolio): priežastys, požymiai ir gydymas

Onicholizė – nago atsiskyrimas nuo guolio. Kada tai trauma, grybelis ar psoriazė, ką reiškia žalsvas nagas, kaip padėti nagui ataugti ir kada eiti pas gydytoją.
Pūlingo hidradenito pažeidimai pažastyje (II stadija)

Pūlingas hidradenitas (hidradenitis suppurativa): simptomai, priežastys ir gydymas

Pūlingas hidradenitas – lėtinė liga, kai pažastyse ir kirkšnyse vis grįžta skausmingi mazgai ir pūliniai. Kuo skiriasi nuo vočių, stadijos, gydymas, priežiūra.