Odos LigosHemangioma: kas tai, kaip atrodo kūdikių hemangioma ir kada ją gydyti

Hemangioma: kas tai, kaip atrodo kūdikių hemangioma ir kada ją gydyti

Kūdikių hemangioma („braškinis apgamas“): ryškiai raudonas gumbuotas darinys ant kūdikio pilvo šalia suaugusiojo piršto

Hemangioma – gerybinis kraujagyslių darinys, kurį sudaro tankus smulkių kraujagyslių raizginys odoje ar po ja. Dažniausia jos rūšis – kūdikių (infantilinė) hemangioma, dėl paviršiaus vadinama „braškės“ apgamu (angl. strawberry mark): ryškiai raudonas, iškilęs darinys, kuris dažniausiai atsiranda pirmosiomis dienomis ar savaitėmis po gimimo (maždaug trečdaliu atvejų blyški ar rausva dėmelė matoma jau gimus), kelis mėnesius sparčiai auga, o paskui metų metus lėtai nyksta. Ją turi maždaug vienas iš dešimties kūdikių. Dauguma hemangiomų gydymo nereikalauja, tačiau dalis – ypač esančios prie akių, nosies, lūpų ar vystyklų srityje – turi būti įvertintos gydytojo per pirmąsias gyvenimo savaites, nes gydymas veiksmingiausias pradėtas anksti.

Kas yra hemangioma?

Hemangioma – tai kraujagyslių vidinio sluoksnio (endotelio) ląstelių išvešėjimas, o ne kraujo išsiliejimas ar apsigimimas. Kūdikių hemangioma – dažniausias gerybinis vaikų kraujagyslinis navikas ir vėžiu nevirsta. Tiksli priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad kai kurios hemangiomos gali kilti iš placentos ląstelių. Hemangioma nepaveldima, tačiau kadangi hemangiomos labai dažnos, giminėje neretai atsimenamas ne vienas atvejis.

Svarbu hemangiomą skirti nuo kraujagyslių apsigimimų (malformacijų), pavyzdžiui, „vyno dėmės“ (port-wine stain): ji matoma jau gimus, auga kartu su vaiku ir savaime neišnyksta, o kūdikių hemangioma atsiranda po gimimo, greitai auga ir vėliau regresuoja. Šis skirtumas lemia ir gydymo taktiką.

Rizikos veiksniai

Hemangiomos dažnesnės:

  • mergaitėms;
  • neišnešiotiems (gimusiems iki 37 savaitės) ir mažo gimimo svorio kūdikiams;
  • dvyniams ir kitiems daugiavaisio nėštumo vaikams;
  • kūdikiams, pradėtiems pagalbinio apvaisinimo (IVF) būdu.

Dauguma vaikų turi vieną hemangiomą, rečiau jų būna kelios – dažniausiai daugiavaisio nėštumo atveju. Didžioji dalis hemangiomų yra ant galvos ir kaklo, tačiau jos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.

Kaip atrodo hemangioma: rūšys

  • Paviršinė – ryškiai raudonas, iškilęs, kartais šiltas liesti darinys ar gumbas, kurio paviršius primena braškę.
  • Gilioji – melsvas ar violetinis patinimas po nepakitusia oda, nes kraujagyslės išsidėsčiusios giliau; kartais pastebima tik apie 3 gyvenimo mėnesį.
  • Mišri – raudona paviršinė dalis virš gilesnio melsvo patinimo.

Pagal išsidėstymą skiriamos židininės (vienas apvalus darinys) ir segmentinės hemangiomos – plokščios, užimančios didesnį veido ar kūno segmentą. Segmentinės hemangiomos, ypač veido, dažniau komplikuojasi ir gali būti susijusios su širdies, kraujagyslių ar nervų sistemos anomalijomis, todėl joms reikalingas išsamesnis ištyrimas.

Nykstanti kūdikių hemangioma ant kūdikio plaštakos: blunkantis raudonas darinys su šviesesniu centruAnkstyva plokščia paviršinė kūdikių hemangioma ant kūdikio liemens

Nuotraukų šaltinis: Gstk, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons.

Hemangiomos eiga: kada ji praeina?

Kūdikių hemangioma pereina tris fazes:

  1. Augimas – sparčiausias per pirmuosius 3 mėnesius, dažniausiai tęsiasi iki 6–12 mėnesių amžiaus; giliosios hemangiomos auga ilgiau.
  2. Stabilizacija – darinys nustoja didėti.
  3. Nykimas (involiucija) – spalva blunka nuo centro, darinys minkštėja ir mažėja. Maždaug pusė hemangiomų išnyksta iki 5 metų, dauguma – iki 7 metų, o didelės kartais toliau mažėja iki 8–10 metų amžiaus.

Daugiau nei pusei vaikų oda toje vietoje tampa visiškai normali. Kitiems gali likti pėdsakų: šviesesnė, tamsesnė ar rausvesnė dėmė, išsiplėtusių kraujagyslių tinklelis, suglebusi oda ar riebalinio audinio perteklius, randas – ypač jei hemangioma buvo išopėjusi. Lėčiau nyksta ir dažniau pėdsakų palieka nosies galo, lūpų ir paausio hemangiomos.

Galimos komplikacijos

  • Išopėjimas – dažniausia komplikacija, ištinkanti apie 15 % hemangiomų, paprastai apie 4 gyvenimo mėnesį. Opa skauda, gali kraujuoti, infekuotis ir palikti randą. Dažniausiai opėja lūpų, vystyklų srities, odos raukšlių, kaklo ir nosies galo hemangiomos; balkšva dėmė paviršiuje gali įspėti apie artėjantį išopėjimą.
  • Prie akių – vokų ar akiduobės hemangioma gali spausti akies obuolį, sukelti astigmatizmą ar uždengti regos lauką; negydoma ji gali sukelti tingią akį (ambliopiją), todėl reikalinga akių gydytojo apžiūra.
  • Nosis, lūpos, ausys – nosies galo hemangioma gali deformuoti nosį, lūpų – trukdyti maitintis ir dažnai opėja, paausio – gali užspausti ausies landą ir sutrikdyti klausą.
  • Apatinio veido trečdalio („barzdos“ srities) ir kaklo hemangiomos – gali būti susijusios su hemangioma kvėpavimo takuose. Įspėjamasis požymis – šaižus, švilpiantis garsas įkvepiant (stridoras); tuomet nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (112).
  • Daugybinės hemangiomos – kai odoje jų penkios ar daugiau, gali būti hemangiomų ir kepenyse, todėl atliekamas pilvo organų ultragarsinis tyrimas.
  • Galvos odos hemangiomos, didesnės nei 2 cm, susižeidus gali gausiai kraujuoti ir palikti randą be plaukų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kiekvieną hemangiomą turėtų apžiūrėti gydytojas – šeimos gydytojas, pediatras ar vaikų dermatologas. Skubiau, per pirmąsias gyvenimo savaites, konsultacija reikalinga, jei hemangioma:

  • yra prie akies, nosies, lūpų, ausies, vystyklų srityje ar odos raukšlėje;
  • yra didelė (kelių centimetrų) arba segmentinė, ypač veide;
  • greitai didėja, tamsėja ar tampa gumbuota;
  • skauda, kraujuoja, išopėjo ar pasidengė šašu;
  • odoje yra penkios ar daugiau hemangiomų.

Tokias hemangiomas gydytojas turi apžiūrėti gyvai – vien nuotraukų vertinimo čia nepakanka.

Skubi pagalba reikalinga, jei kraujavimas nesustoja spaudžiant 10 minučių – vykite į skubiosios pagalbos skyrių. Jei įkvepiant girdimas šaižus švilpiantis garsas arba vaikui sunku kvėpuoti ar valgyti – kvieskite greitąją pagalbą (112).

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūros metu – hemangiomos vaizdas ir eiga būdingi, todėl papildomų tyrimų paprastai nereikia. Gydytojas dokumentuoja darinį nuotraukomis (iš priekio ir iš šono) ir matuoja, kad būtų galima stebėti dinamiką. Ultragarsinis tyrimas ar magnetinio rezonanso tomografija atliekami, kai darinys gilus, neaiškios kilmės arba reikia įvertinti jo santykį su aplinkiniais audiniais. Esant hemangiomai prie akies, vaiką apžiūri akių gydytojas, o daugybinių ar didelių segmentinių hemangiomų atveju tiriami vidaus organai. Suaugusiesiems raudonas darinys vertinamas dermatoskopu.

Gydymas

Daugumai hemangiomų pakanka stebėjimo: mažos, komplikacijų nekeliančios hemangiomos paliekamos nykti savaime, o gydytojas periodiškai vertina pokyčius nuotraukose. Gydymas skiriamas, kai hemangioma trukdo regėjimui, kvėpavimui ar maitinimuisi, išopėjo, greitai auga arba yra matomoje, estetiškai svarbioje vietoje – ant nosies, lūpų, ausies, veido.

  • Geriamasis beta adrenoblokatorių grupės preparatas – pirmojo pasirinkimo gydymas didelės rizikos hemangiomoms. Jis lėtina darinio augimą ir skatina nykimą; skiria ir stebi gydytojas, gydymas tęsiamas mėnesius, kartais iki 18 mėnesių ar ilgiau.
  • Vietinis beta adrenoblokatoriaus gelis ar tirpalas – mažoms paviršinėms hemangiomoms; veiksmingiausias pradėtas iki 3 mėnesių amžiaus.
  • Išopėjusios hemangiomos priežiūra – skausmo malšinimas, švelnus plovimas, nelimpantys silikoniniai tvarsčiai, o prisidėjus infekcijai – gydytojo paskirtas vietinis antibakterinis gydymas.
  • Lazeris (kraujagyslinis impulsinis dažų lazeris) – taikomas išopėjusioms hemangiomoms ir po nykimo likusiems išsiplėtusių kraujagyslių tinkleliams. Plačiau apie metodą – lazerinė chirurgija dermatologijoje.
  • Chirurginis gydymas – retai; taikomas likusiam riebaliniam pertekliui, suglebusiai odai ar nosies, lūpų deformacijai koreguoti, kai hemangioma jau nebeaktyvi, taip pat gausiai kraujuojančiai galvos odos hemangiomai.

Dėl išvaizdos gydymas svarstomas anksti, kai hemangioma yra veide ar didelė – laukiant savaiminio nykimo tokiose vietose pėdsakų lieka daugiau. Mažoms hemangiomoms ne veide stebėjimo paprastai pakanka; sprendimą geriausia priimti su vaikų dermatologu per pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Priežiūra namuose

  • Trumpai kirpkite kūdikio (ir savo) nagus, kad nesubraižytų paviršiaus – kraujagyslės yra prie pat odos paviršiaus.
  • Jei hemangioma kraujuoja, spauskite ją švaria marle ar audiniu bent 5 minutes; marlei permirkus krauju, uždėkite dar vieną sluoksnį ant viršaus. Kraujuojant ilgiau nei 10 minučių – į skubiosios pagalbos skyrių.
  • Prauskite švelniai, be vonios putų, muilą gerai nuskalaukite ir nusausinkite odą prispausdami, ne trindami.
  • Sausėjantį paviršių plonai patepkite vazelinu; vystyklų srityje tepkite kaskart keičiant vystyklą, o vietoj drėgnų servetėlių naudokite vandeniu sudrėkintą vatą.
  • Saugokite hemangiomą nuo saulės kaip ir visą kūdikio odą – kepuraite, skėčiu, o vyresniam vaikui – apsauginiu nuo saulės kremu.

Hemangiomos suaugusiesiems ir vidaus organuose

Suaugusiesiems „hemangioma“ dažniausiai reiškia vyšninę angiomą – smulkius ryškiai raudonus 1–10 mm gumbelius, kurių nuo 40 metų amžiaus daugėja ir kurie yra nekenksmingi. Greitai, per kelias savaites, išaugęs ir lengvai kraujuojantis raudonas mazgelis ant piršto, veido ar lūpos dažniau būna piogeninė granulioma – reaktyvi kraujagyslių išauga po smulkios traumos ar nėštumo metu, kurią dermatologas pašalina ir ištiria. Bet kurį naują, tamsėjantį ar kraujuojantį raudoną darinį suaugusiajam verta parodyti dermatologui, nes retais atvejais panašiai atrodo ir piktybiniai odos navikai.

Hemangiomų gali būti ir vidaus organuose – dažniausiai kepenyse, rečiau kituose audiniuose. Suaugusiųjų kepenų ar stuburo hemangiomas vertina radiologai ir šeimos gydytojas, o ne dermatologas. Kūdikiams kepenų hemangiomos ieškoma tada, kai odoje yra penkios ar daugiau hemangiomų.

Konsultacija su iDerma dermatologu

Nuotolinės iDerma konsultacijos metu dermatologas pagal nuotraukas ir aprašymą įvertins, ar darinys atitinka kūdikių hemangiomos vaizdą, kokiai rizikos grupei jis priskiriamas ir ar reikalingas gydymas bei kokių specialistų apžiūra. Prie akių esančios, „barzdos“ srities ir išopėjusios hemangiomos, taip pat greitai augantys ar kraujuojantys dariniai vertinami gyvai – nuotolinė konsultacija neturėtų atidėti skubaus ištyrimo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar hemangioma pavojinga?
Dauguma kūdikių hemangiomų nekenksmingos – jos nyksta savaime ir gydymo nereikalauja. Rizika priklauso nuo vietos ir dydžio: hemangiomos prie akių gali trukdyti regėjimui, ant lūpų – maitinimuisi, apatinio veido trečdalio ir kaklo – būti susijusios su kvėpavimo takų hemangioma (įspėjamasis požymis – šaižus garsas įkvepiant; tuomet kvieskite 112), o vystyklų srities ir lūpų hemangiomos dažnai išopėja. Todėl kiekvieną hemangiomą turėtų įvertinti gydytojas, geriausia per pirmąsias gyvenimo savaites.
Kada hemangioma praeina savaime?
Kūdikių hemangioma sparčiausiai auga pirmuosius 3 mėnesius, dažniausiai iki 6–12 mėnesių amžiaus, o paskui pradeda lėtai nykti. Maždaug pusė hemangiomų išnyksta iki 5 metų, dauguma – iki 7 metų, o didelės kartais toliau mažėja iki 8–10 metų. Daugiau nei pusei vaikų oda toje vietoje tampa visiškai normali.
Ar hemangiomą reikia gydyti?
Ne visada. Mažos, komplikacijų nekeliančios hemangiomos tik stebimos. Gydymas skiriamas, kai hemangioma trukdo regėjimui, kvėpavimui ar maitinimuisi, išopėjo, greitai auga arba yra matomoje, estetiškai svarbioje vietoje – ant nosies, lūpų, ausies ar veido. Pirmojo pasirinkimo gydymas – gydytojo skiriamas ir stebimas geriamasis beta adrenoblokatorių grupės preparatas; mažoms paviršinėms hemangiomoms gali pakakti vietinio gelio, kuris veiksmingiausias pradėtas iki 3 mėnesių amžiaus.
Ar hemangioma gali virsti vėžiu?
Ne. Kūdikių hemangioma yra gerybinis kraujagyslių navikas ir piktybiniu nevirsta. Vis dėlto suaugusiajam naujai atsiradusį, greitai augantį, tamsėjantį ar kraujuojantį raudoną darinį verta parodyti dermatologui, nes retais atvejais panašiai gali atrodyti piktybiniai odos navikai – diagnozę patikslina dermatoskopija, o prireikus – darinio ištyrimas.
Ar hemangioma paveldima ir ar galima jos išvengti?
Hemangioma nepaveldima, o žinomo būdo jos išvengti nėra. Ji dažnesnė mergaitėms, neišnešiotiems ir mažo gimimo svorio kūdikiams, dvyniams bei vaikams, pradėtiems pagalbinio apvaisinimo būdu. Kadangi hemangiomos labai dažnos (maždaug vienam iš dešimties kūdikių), giminėje neretai būna ir daugiau atvejų, tačiau tai nėra paveldimumo požymis.
Ką daryti, jei hemangioma kraujuoja?
Spauskite darinį švaria marle ar audiniu bent 5 minutes, o marlei permirkus krauju uždėkite dar vieną sluoksnį ir toliau spauskite. Jei kraujavimas nesustoja per 10 minučių, vykite į skubiosios pagalbos skyrių. Kad hemangioma nekraujuotų, trumpai kirpkite kūdikio nagus ir saugokite darinį nuo trynimosi.
Ar hemangioma paliks randą?
Daugiau nei pusei vaikų pėdsakų nelieka. Kitiems gali likti šviesesnė, tamsesnė ar rausvesnė dėmė, išsiplėtusių kraujagyslių tinklelis, suglebusi oda ar riebalinio audinio perteklius, o išopėjusios hemangiomos vietoje – randas. Dažniau pėdsakų palieka nosies galo, lūpų ir paausio hemangiomos; likusius kraujagyslių tinklelius vėliau galima gydyti lazeriu, o odos perteklių – chirurgiškai.
Kuo hemangioma skiriasi nuo vyšninės angiomos ir „vyno dėmės“?
Kūdikių hemangioma atsiranda pirmosiomis dienomis ar savaitėmis po gimimo (kartais jau gimus matoma tik blyški dėmelė), kelis mėnesius greitai auga ir vėliau savaime nyksta. „Vyno dėmė“ (kraujagyslių apsigimimas) matoma jau gimus, auga kartu su vaiku ir savaime neišnyksta. Vyšninė angioma – smulkūs raudoni 1–10 mm gumbeliai, kurių suaugusiesiems nuo 40 metų daugėja; jie nekenksmingi ir šalinami dėl išvaizdos arba kai reikia atmesti kitą darinį.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Agnė Panavienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Egzema (dermatitas): rūšys, simptomai, priežastys ir gydymas

Egzema (dermatitas) – niežtintis odos uždegimas, kurio yra kelios rūšys. Kaip atrodo atopinė, kontaktinė ir dishidrozinė egzema, kas ją sukelia ir kaip gydoma.
Minkštosios fibromos (odos karpelės) ant kaklo odos

Fibroma ant odos: minkštosios fibromos (skin tag) priežastys, požymiai ir šalinimas

Fibroma ant odos dažniausiai yra minkštoji fibroma (skin tag). Kaip ji atrodo, kuo skiriasi nuo dermatofibromos ir lipomos, kada ir kaip ją saugiai pašalinti.
Onicholizė – nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio ant rankos pirštų

Onicholizė (nago atsiskyrimas nuo guolio): priežastys, požymiai ir gydymas

Onicholizė – nago atsiskyrimas nuo guolio. Kada tai trauma, grybelis ar psoriazė, ką reiškia žalsvas nagas, kaip padėti nagui ataugti ir kada eiti pas gydytoją.
Pūlingo hidradenito pažeidimai pažastyje (II stadija)

Pūlingas hidradenitas (hidradenitis suppurativa): simptomai, priežastys ir gydymas

Pūlingas hidradenitas – lėtinė liga, kai pažastyse ir kirkšnyse vis grįžta skausmingi mazgai ir pūliniai. Kuo skiriasi nuo vočių, stadijos, gydymas, priežiūra.