Įžanga

Dishidrozinė egzema, dar vadinama dishidrotiniu dermatitu arba dishidroze, – tai lėtinis, linkęs kartotis odos uždegimas, dažniausiai pažeidžiantis plaštakas ir pėdas. Būdingi smulkūs, po oda esantys, niežtintys pūsleliai, kurie gali trūkti, skausmingai šerpetoti ir suskilinėti. Nors ši būklė nėra užkrečiama, ji gali ženkliai paveikti kasdienę savijautą, darbą ir miegą, ypač jei paūmėjimai kartojasi dažnai.

Dishidrozė gali pasireikšti bet kam, tačiau dažniau ją patiria asmenys, turintys atopinį polinkį, taip pat dirbantys drėgnomis sąlygomis ar nuolat kontaktuojantys su dirginančiomis medžiagomis. Supratimas, kas yra ši liga, kas ją provokuoja ir kaip ją valdyti, yra esminis žingsnis siekiant geresnės gyvenimo kokybės.

Kas tai?

Dishidrozinė egzema – tai uždegiminis odos sutrikimas, pasireiškiantis smulkiomis, giliai po oda esančiomis pūslelėmis, dažniausiai delnų, šoninių pirštų paviršių ir padų srityse. Pūslelės paprastai būna skaidraus turinio, skausmingai niežti, gali deginti. Paūmėjimo fazė dažniausiai trunka 2–3 savaites: pūslelės trūksta, oda pleiskanoja, sustorėja, formuojasi skausmingi įtrūkimai. Daliai žmonių būdingi cikliniai paūmėjimai – pavyzdžiui, pavasarį–vasarą ar stipraus streso metu.

Nors pavadinimas „dishidrozė“ istoriškai sietas su prakaito liaukomis, šios ligos priežastis nėra pačių prakaito liaukų liga. Vis dėlto padidėjęs prakaitavimas ar drėgna aplinka gali būti svarbūs provokuojantys veiksniai, sustiprinantys simptomus ir trukdantys odai gyti.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli dishidrotinio dermatito priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau moksliniai duomenys rodo, kad įtaką daro keli susiję veiksniai:

Atopinis polinkis – asmenims, turintiems arba turėjusiems atopinį dermatitą, alerginį rinitą ar astmą, dishidrozė pasitaiko dažniau.
Kontaktiniai alergenai – ypač metalai (pvz., kai kurių lydinių sudėtyje esantis nikelis ar kobaltas), su kuriais kasdien kontaktuoja rankos ar pėdos. Ilgalaikiai arba pasikartojantys kontaktai gali lemti jautrumo išsivystymą.
Dirgikliai ir drėgnos sąlygos – dažnas rankų plovimas, valikliai, tirpikliai, neperšlampamos pirštinės, uždaras nekvėpuojantis apavas, intensyvus sportas ar darbas karštyje.
Padidėjęs prakaitavimas – pats savaime nėra priežastis, tačiau gali provokuoti ar pabloginti bėrimą, ypač vasarą ar intensyviai dirbant.
Stresas – emocinė įtampa gali suaktyvinti uždegiminius procesus ir išprovokuoti paūmėjimą.
Odos infekcijos ar „atspindėtos“ reakcijos – kartais delnų ar padų pūslelių bėrimas gali būti imuninė reakcija į pėdų grybelinę infekciją ar kitą uždegiminį židinį organizme.
Sezoniniai veiksniai – kai kurie žmonės pastebi paūmėjimus per karščius arba esant dideliam oro drėgnumui.
Profesiniai veiksniai – „šlapi darbai“, maisto pramonė, sveikatos priežiūra, metalų apdirbimas, grožio paslaugos – sritys, kuriose rizika yra didesnė.

Svarbu paminėti, kad vienam žmogui dažniausiai veikia ne vienas, o keli provokuojantys veiksniai. Todėl rezultatyvus gydymas dažnai apima ir priežasčių paiešką bei korekciją.

Simptomai

Dishidrotinio dermatito simptomai gali būti labai varginantys, ypač aktyvaus paūmėjimo metu:

Smulkios pūslelės (dažnai „tapiokos grūdelių“ išvaizdos) delnų, pirštų šonuose ar pėdų srityje.
Stiprus niežėjimas ir deginimas, dažnai sustiprėjantis vakare ar naktį.
Odos paraudimas, sustorėjimas, pleiskanojimas po pūslelių trūkimo.
Skausmingi įtrūkimai, kurie gali kraujuoti ir trukdyti dirbti, sportuoti ar net miegoti.
Antrinės infekcijos požymiai – pūliavimas, skausmas, šiluma, plintantis paraudimas, nemalonus kvapas.

Dažnai būdingas cikliškumas: simptomai sustiprėja, po to nuslopsta, oda gyja, bet po kiek laiko vėl atsinaujina. Kartais paūmėjimą išprovokuoja konkretus įvykis – ilgas darbas su pirštinėmis, nauja kosmetikos priemonė, ilgas buvimas uždarame apave ar patirtas stresas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į dermatologą, jei:

pūslelių bėrimai kartojasi, nepraeina arba vis dažnėja;
niežėjimas, skausmas ar įtrūkimai trukdo kasdienai, darbui ar miegui;
įtariate alergiją (pvz., dėvint papuošalus ar dirbant su metalais, chemikalais);
įtariate infekciją (pūliavimas, plintantis paraudimas, karščiavimas);
savipagalbos priemonės nepadeda arba nežinote, kokias priemones rinktis;
esate nėščia, žindote ar turite kitų lėtinių ligų ir reikia suderinti saugų gydymo planą.

iDerma klinikos dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti būklės sunkumą ir parinkti individualų, saugų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos prieinamos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu – tai leidžia greitai gauti specialistų pagalbą ir rekomendacijas.

Diagnostika

Dažniausiai dishidrozinė egzema atpažįstama pagal būdingą klinikinį vaizdą ir ligos eigą. Vis dėlto, norint atmesti kitas būkles ir rasti provokatorius, gali būti atliekami papildomi tyrimai:

Alergenų lopo testai – padeda nustatyti kontaktinius alergenus (pvz., metalus), kurie gali provokuoti ar palaikyti uždegimą.
Odos nuograndų mikroskopija ar pasėliai – reikalingi, jei įtariama grybelinė infekcija ar antrinė bakterinė infekcija.
Diferencinė diagnostika – svarbu atskirti nuo pėdų ar delnų grybelio, niežų, pūslinių infekcijų ar kitų uždegiminių odos ligų.
Odos biopsija – atliekama retai, kai diagnozė neaiški arba įtariama kita pūslinė dermatozė.

Jei pastebimas ryšys su profesiniais veiksniais, aptariamas darbo sąlygų koregavimas ir apsaugos priemonės. iDerma dermatologai, prireikus, bendradarbiauja su alergologais, šeimos gydytojais ir darbo medicinos specialistais, kad priežastys būtų nustatytos kuo tiksliau, o gydymas – veiksmingas.

Gydymas

Gydymo tikslas – greitai sumažinti uždegimą ir niežėjimą, atkurti odos barjerą, užkirsti kelią paūmėjimams ir komplikacijoms. Dažnai taikoma kombinuota, etapinė strategija:

Provokuojančių veiksnių valdymas – kuo mažiau „šlapių darbų“, trumpesnis kontaktas su dirgikliais, prireikus – apsauginės priemonės. Rinkitės hipoalergines, be kvapiklių buities ir odos priežiūros priemones.
Odos barjero atstatymas – reguliarus riebesnių emolientų naudojimas kelis kartus per dieną ir kaskart po rankų plovimo. Ant itin sausų, įtrūkusių vietų tinka tirštesnės, okliuzinės tekstūros priemonės.
Niežėjimo mažinimas – vėsūs kompresai, švelnūs losjonai, sąmoningas kasymosi vengimas, trumpai kirpti nagai. Miegui gali padėti vakarinės odos priežiūros ritualas ir streso mažinimas.
Vietinis uždegimo valdymas – gydytojo parinkti uždegimą slopinantys tepalai ar kremai, naudojami pagal nurodymus. Svarbi taisyklė: trumpai ir tikslingai paūmėjimo metu, saugant sveiką odą.
Šlapių tvarsčių technika – prireikus taikomi trumpalaikiai šlapi tvarsčiai, kurie padeda nuraminti odą ir pagerina vietinių priemonių veikimą.
Antrinių infekcijų gydymas – jeigu atsiranda infekcijos požymių, gydytojas skiria atitinkamas priemones ir koreguoja priežiūrą.
Fototerapija – užsitęsus ar dažnai pasikartojant simptomams, gali būti rekomenduojami šviesos terapijos kursai.
Sudėtingi ar atsparūs atvejai – kartais prireikia platesnio planavimo: sisteminių priemonių, prakaitavimą mažinančių sprendimų ar fizioterapinių procedūrų. Tokie sprendimai visuomet individualizuojami ir taikomi prižiūrint specialistui.

iDerma klinikoje sudarome individualius gydymo ir profilaktikos planus, atsižvelgdami į Jūsų odos būklę, gyvenimo būdą, darbą ir galimus alergenus. Konsultacijos vyksta tiek klinikoje, tiek nuotoliniu būdu – taip greitai pritaikome veiksmingą ir saugią taktiką konkrečiai situacijai.

ARTICLE_GIF

Priežiūra ir profilaktika

Nors dishidrozinė egzema linkusi kartotis, tinkama kasdienė priežiūra ženkliai sumažina paūmėjimų dažnį ir intensyvumą. Rekomenduojame:

Pirštinės „du sluoksniai“: atliekant drėgnus darbus mūvėkite plonas medvilnines pirštines, o ant jų – neperšlampamas; baigus darbą, pirštines nedelsiant nusimaukite, rankas nusausinkite ir patepkite emolientu.
Protingas rankų plovimas: rinkitės švelnius, bekvapius prausiklius; venkite labai karšto vandens; po plovimo – švelniai nusausinkite (netrinkite) ir iškart drėkinkite.
Odos drėkinimas: naudokite riebesnius emolientus kelis kartus per dieną, ypač po sąlyčio su vandeniu. Tepkite ir per paūmėjimus, ir tarp jų.
Avalynė ir kojinės: rinkitės kvėpuojančią avalynę, medvilnines ar kitas prakaitą sugeriančias kojines; dažnai keiskite avalynę ir leiskite jai išdžiūti.
Apsauga darbe: jei darbe neišvengiamas kontaktas su dirgikliais ar drėgme, aptarkite su darbdaviu apsaugines priemones, darbo organizavimą (pertraukas rankų odai nusausinti ir patepti emolientu).
Streso valdymas: reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, atsipalaidavimo technikos – visa tai padeda mažinti paūmėjimų riziką.
Kosmetika ir buitis: venkite kvapiklių, dažiklių, alkoholio turinčių priemonių; naujas priemones išbandykite ant mažo odos ploto.
Metaliniai kontaktai: jei įtariate jautrumą metalams, ribokite tiesioginį kontaktą, rinkitės hipoalerginius papuošalus, apsauginę plėvelę ant laikrodžio nugarėlės ar panašias priemones.
Grybelinių infekcijų kontrolė: laiku gydykite pėdų ar nagų grybelines infekcijas – jos gali provokuoti delnų/padų bėrimus.
Individualūs sprendimai prakaitavimui: esant stipriam prakaitavimui, aptarkite su dermatologu tinkamas priemones ar procedūras, mažinančias drėgmę delnuose ir paduose.

Kai kuriems žmonėms aptariama ir mitybos korekcija, susijusi su tam tikrų metalų turinčiais produktais, tačiau moksliniai įrodymai dėl tokios taktikos veiksmingumo yra riboti. Sprendimus visuomet rekomenduojama priimti kartu su gydytoju, įvertinus individualią situaciją.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar dishidrozinė egzema užkrečiama?
Ne. Tai neužkrečiamas uždegiminis odos sutrikimas – juo neužsikrėsite nei per rankos paspaudimą, nei per bendrus daiktus.
Kaip atskirti dishidrozę nuo grybelio?
Grybelinės infekcijos dažniau pažeidžia tarpupirščius, nagus, gali būti nemalonus kvapas; dishidrozėje būdingos smulkios, giliai esančios pūslelės, labai stiprus niežėjimas. Tiksliai atskirti padeda gydytojas, prireikus atliekami tyrimai.
Ar liga išgydoma visiškai?
Dishidrozinė egzema linkusi kartotis, tačiau daugeliu atvejų ją galima gerai suvaldyti: sumažinti paūmėjimų skaičių ir intensyvumą, pailginti remisijos periodus. Svarbiausia – nuosekli priežiūra ir tinkamas gydymas.
Kiek trunka paūmėjimas?
Dažniausiai ūminė fazė trunka 2–3 savaites, po to oda pamažu atsistato. Be gydymo ar tęsiantis provokatoriams, atsinaujinimai gali kartotis dažniau.
Ar gali sirgti vaikai?
Taip, dishidrozė gali pasireikšti ir vaikams, ypač turintiems atopinį polinkį. Priežiūra ir gydymas parenkami saugūs pagal amžių, būtina gydytojo priežiūra.
Kokios priemonės geriausiai tinka kasdienei priežiūrai?
Riebesni, bekvapiai emolientai ir švelnūs, nedirginantys prausikliai. Konkrečias formulacijas ir režimą padės parinkti dermatologas pagal Jūsų odos būklę ir gyvenimo būdą.

Išvados

Dishidrozinė egzema – dažna, bet valdoma odos būklė. Nors ji gali kartotis ir būti varginanti, daugumai pacientų pavyksta ženkliai sumažinti simptomus, jei nuosekliai šalinami provokuojantys veiksniai, atstatomas odos barjeras ir taikomas individualiai parinktas gydymas. Laiku kreipiantis į specialistus, tiksliai įvertinus būklės priežastis ir rizikas bei pritaikius tikslingą priežiūros planą, gyvenimo kokybė pastebimai gerėja.

Jei įtariate dishidrotinį dermatitą ar norite efektyviau suvaldyti pasikartojančius paūmėjimus, pasikonsultuokite su iDerma dermatologais – konsultacijos vyksta tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, o gydymas pritaikomas atsižvelgiant į Jūsų individualius poreikius.