Fototerapija – tai odos ligų gydymas ultravioletiniais (UV) spinduliais. Medicininiame prietaise oda apšviečiama tiksliai parinkto ilgio UVB arba UVA bangomis, o dozė didinama palaipsniui. Metodas plačiai taikomas lėtinėms odos ligoms – psoriazei, atopiniam dermatitui, vitiligo – gydyti, kai vietinės priemonės nebepadeda.
Kas yra fototerapija ir kaip ji veikia?
Ultravioletiniai spinduliai slopina per aktyvią imuninę reakciją odoje, mažina uždegimą ir lėtina pernelyg greitą odos ląstelių dalijimąsi. Veikiama tik apšviesta oda (išimtis – geriamoji PUVA, kai psoralenas veikia visą organizmą), todėl fototerapija dažnai pasirenkama tada, kai norima išvengti sisteminio gydymo.
Procedūros atliekamos gydymo įstaigoje: viso kūno kabinoje arba mažesniu prietaisu atskiroms kūno dalims, pavyzdžiui, delnams ir padams. Soliariumas fototerapijos nepakeičia. Jame vyrauja UVA spinduliai, o bangų ilgis ir dozė nekontroliuojami.
Fototerapijos rūšys
Skiriamos kelios fototerapijos rūšys:
- Siauro spektro UVB (311–313 nm): dažniausiai taikoma rūšis. Slopina uždegimą ir per aktyvų imuninį atsaką odoje, o nudegina rečiau nei plataus spektro UVB ar PUVA.
- Plataus spektro UVB (290–320 nm): senesnis metodas, dabar taikomas rečiau, nes dažniau sukelia odos paraudimą.
- UVA1 (340–400 nm): prasiskverbia giliau į odą; skiriama ligoms, kurios sukelia odos sukietėjimą (pavyzdžiui, morfėjai), ir kai kuriais atopinio dermatito atvejais.
- PUVA: UVA spinduliai derinami su odą šviesai jautrinančia medžiaga (psoralenu), kuri prieš procedūrą išgeriama arba užtepama ant odos. Ji veiksmingesnė už UVB esant storoms plokštelėms ar tamsesnei odai, bet kelia daugiau rizikos, todėl skiriama sunkesniems ar kitam gydymui atspariems atvejams.
- Tikslinė fototerapija: ekscimerinė lempa ar lazeris (308 nm) apšviečia tik pažeistus odos plotus, todėl tinka nedideliems židiniams, pavyzdžiui, vitiligo dėmėms.


Kokioms odos ligoms taikoma fototerapija?
Dermatologai fototerapiją skiria daugeliui lėtinių, dažnai atsinaujinančių odos ligų:
- psoriazei (žvynelinei) ir parapsoriazei – dėl jų fototerapija skiriama dažniausiai;
- atopiniam dermatitui ir kitoms egzemos rūšims, tarp jų dishidrozinei egzemai;
- vitiligo;
- plokščiajai kerpligei;
- mazginiam niežuliui ir kitam sunkiai valdomam lėtiniam niežuliui, pavyzdžiui, sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu;
- delnų ir padų pustuliozei;
- lichenoidinei pitiriazei (pityriasis lichenoides) ir odos T ląstelių limfomai (mycosis fungoides);
- fotodermatozėms (polimorfiniam šviesos bėrimui, aktininiam niežuliui) ir kai kurioms odos porfirijoms – kai pavasarį nedidelėmis dozėmis oda pratinama prie saulės.
Kaip vyksta gydymas?
Prieš pradedant gydymą, gydytojas įvertina odos tipą, ligos plotą ir vartojamas gydymo priemones (kai kurios didina jautrumą šviesai), tada nustato pradinę dozę. Toliau gydymas vyksta pagal schemą:
- Dažnis: UVB dažniausiai 2–3 kartus per savaitę, tarp procedūrų paliekant bent 24 valandų pertrauką; PUVA paprastai 2 kartus per savaitę, tarp procedūrų paliekant bent 48 valandas, nes nudegimas po jos pasirodo vėluodamas.
- Trukmė: pirmosios procedūros trunka vos kelias dešimtis sekundžių, vėlesnės – kelias minutes. Dozė didinama kaskart, jei po ankstesnės procedūros nebuvo paraudimo ar nudegimo.
- Kursas: sergant psoriaze daugumai pacientų bėrimai išnyksta arba gerokai sumažėja po 12–24 procedūrų; gydant egzemą ar vitiligo kursas paprastai ilgesnis.
- Apsauga: procedūros metu būtini apsauginiai akiniai, dengiami lytiniai organai, o veidas – jei ant jo nėra bėrimų. Viso kurso metu nereikėtų papildomai degintis saulėje.
Kai PUVA skiriama su geriamuoju psoralenu, oda ir akys lieka jautrios šviesai apie 24 valandas: nuo tablečių išgėrimo iki kitos dienos reikia nešioti UV spindulius blokuojančius akinius, vengti saulės ir dengti odą.
Šalutinis poveikis ir rizikos
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai – odos paraudimas, panašus į nudegimą saulėje, sausumas ir niežėjimas. Po PUVA nudegimas gali pasirodyti vėliau, praėjus 48–72 valandoms, ir išlikti ilgiau nei įprastas saulės nudegimas. Kiti galimi reiškiniai: laikina hiperpigmentacija, pūslelinės (herpeso) atsinaujinimas, o išgėrus psoraleno – pykinimas.
Ilgalaikės rizikos priklauso nuo bendros per gyvenimą gautos dozės. Daug PUVA kursų gavusiems pacientams oda sensta greičiau ir didėja odos vėžio rizika – ypač plokščialąstelinės karcinomos, o po labai daug procedūrų – ir melanomos, todėl procedūrų skaičius registruojamas ir ribojamas. Siauro spektro UVB ryšys su odos vėžiu kol kas neįrodytas, tačiau procedūros taip pat skaičiuojamos, o oda reguliariai apžiūrima. Be apsauginių akinių PUVA gali pakenkti akies lęšiukui ir skatinti kataraktą.
Kada fototerapija netaikoma?
Fototerapija neskiriama arba skiriama tik išimtiniais atvejais, jei:
- sergate sistemine raudonąja vilklige, dermatomiozitu ar kita liga, kurią saulės šviesa paūmina (išskyrus prižiūrimą pratinimą prie saulės esant fotodermatozėms);
- turite genetinį sindromą, didinantį odos vėžio riziką (pigmentinę kserodermą, Gorlino, Bloomo ar Cockayne’o sindromą);
- sirgote melanoma ar kitu odos vėžiu arba turite daug netipinių apgamų (displazinių nevų sindromą);
- vartojate gydymo priemones, kurios didina jautrumą šviesai – apie jas būtina pasakyti gydytojui;
- bendra sveikatos būklė bloga ir negalite ilgai stovėti kabinoje arba laikytis saugos reikalavimų procedūros metu.
Geriamoji PUVA papildomai neskiriama vaikams, taip pat sergant kepenų ligomis ar esant kataraktai. Nėštumo metu siauro spektro UVB laikoma saugia, o PUVA su geriamuoju psoralenu neskiriama – pastojus PUVA kursą reikia nutraukti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Fototerapija – gydytojo skiriamas gydymas, kurio tinkamumą lemia diagnozė, ligos plotas ir jau išbandytos priemonės. Jei bėrimas ar niežėjimas kartojasi, plinta arba vietinis gydymas nebepadeda, verta aptarti fototerapijos galimybę su dermatologu. iDerma dermatologas nuotoliniu būdu įvertins odos būklę pagal nuotraukas, padės patikslinti diagnozę ir patars, ar verta kreiptis į fototerapiją atliekančią kliniką.






