Dermatologinės PaslaugosFototerapija: kaip veikia, kokioms odos ligoms taikoma ir kokios rizikos

Fototerapija: kaip veikia, kokioms odos ligoms taikoma ir kokios rizikos

Gydytoja atlieka rankos odos fototerapijos procedūrą mėlyna šviesa spindulinčiu prietaisu klinikoje.

Fototerapija – tai odos ligų gydymas ultravioletiniais (UV) spinduliais. Medicininiame prietaise oda apšviečiama tiksliai parinkto ilgio UVB arba UVA bangomis, o dozė didinama palaipsniui. Metodas plačiai taikomas lėtinėms odos ligoms – psoriazei, atopiniam dermatitui, vitiligo – gydyti, kai vietinės priemonės nebepadeda.

Kas yra fototerapija ir kaip ji veikia?

Ultravioletiniai spinduliai slopina per aktyvią imuninę reakciją odoje, mažina uždegimą ir lėtina pernelyg greitą odos ląstelių dalijimąsi. Veikiama tik apšviesta oda (išimtis – geriamoji PUVA, kai psoralenas veikia visą organizmą), todėl fototerapija dažnai pasirenkama tada, kai norima išvengti sisteminio gydymo.

Procedūros atliekamos gydymo įstaigoje: viso kūno kabinoje arba mažesniu prietaisu atskiroms kūno dalims, pavyzdžiui, delnams ir padams. Soliariumas fototerapijos nepakeičia. Jame vyrauja UVA spinduliai, o bangų ilgis ir dozė nekontroliuojami.

Fototerapijos rūšys

Skiriamos kelios fototerapijos rūšys:

  • Siauro spektro UVB (311–313 nm): dažniausiai taikoma rūšis. Slopina uždegimą ir per aktyvų imuninį atsaką odoje, o nudegina rečiau nei plataus spektro UVB ar PUVA.
  • Plataus spektro UVB (290–320 nm): senesnis metodas, dabar taikomas rečiau, nes dažniau sukelia odos paraudimą.
  • UVA1 (340–400 nm): prasiskverbia giliau į odą; skiriama ligoms, kurios sukelia odos sukietėjimą (pavyzdžiui, morfėjai), ir kai kuriais atopinio dermatito atvejais.
  • PUVA: UVA spinduliai derinami su odą šviesai jautrinančia medžiaga (psoralenu), kuri prieš procedūrą išgeriama arba užtepama ant odos. Ji veiksmingesnė už UVB esant storoms plokštelėms ar tamsesnei odai, bet kelia daugiau rizikos, todėl skiriama sunkesniems ar kitam gydymui atspariems atvejams.
  • Tikslinė fototerapija: ekscimerinė lempa ar lazeris (308 nm) apšviečia tik pažeistus odos plotus, todėl tinka nedideliems židiniams, pavyzdžiui, vitiligo dėmėms.
Fototerapijos kabina: pacientė su apsauginiais akiniais tarp UV lempųŠviesos terapijos prietaisas, apšviečiantis pacientės veidą; akys uždengtos

Kokioms odos ligoms taikoma fototerapija?

Dermatologai fototerapiją skiria daugeliui lėtinių, dažnai atsinaujinančių odos ligų:

Kaip vyksta gydymas?

Prieš pradedant gydymą, gydytojas įvertina odos tipą, ligos plotą ir vartojamas gydymo priemones (kai kurios didina jautrumą šviesai), tada nustato pradinę dozę. Toliau gydymas vyksta pagal schemą:

  • Dažnis: UVB dažniausiai 2–3 kartus per savaitę, tarp procedūrų paliekant bent 24 valandų pertrauką; PUVA paprastai 2 kartus per savaitę, tarp procedūrų paliekant bent 48 valandas, nes nudegimas po jos pasirodo vėluodamas.
  • Trukmė: pirmosios procedūros trunka vos kelias dešimtis sekundžių, vėlesnės – kelias minutes. Dozė didinama kaskart, jei po ankstesnės procedūros nebuvo paraudimo ar nudegimo.
  • Kursas: sergant psoriaze daugumai pacientų bėrimai išnyksta arba gerokai sumažėja po 12–24 procedūrų; gydant egzemą ar vitiligo kursas paprastai ilgesnis.
  • Apsauga: procedūros metu būtini apsauginiai akiniai, dengiami lytiniai organai, o veidas – jei ant jo nėra bėrimų. Viso kurso metu nereikėtų papildomai degintis saulėje.

Kai PUVA skiriama su geriamuoju psoralenu, oda ir akys lieka jautrios šviesai apie 24 valandas: nuo tablečių išgėrimo iki kitos dienos reikia nešioti UV spindulius blokuojančius akinius, vengti saulės ir dengti odą.

Šalutinis poveikis ir rizikos

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai – odos paraudimas, panašus į nudegimą saulėje, sausumas ir niežėjimas. Po PUVA nudegimas gali pasirodyti vėliau, praėjus 48–72 valandoms, ir išlikti ilgiau nei įprastas saulės nudegimas. Kiti galimi reiškiniai: laikina hiperpigmentacija, pūslelinės (herpeso) atsinaujinimas, o išgėrus psoraleno – pykinimas.

Ilgalaikės rizikos priklauso nuo bendros per gyvenimą gautos dozės. Daug PUVA kursų gavusiems pacientams oda sensta greičiau ir didėja odos vėžio rizika – ypač plokščialąstelinės karcinomos, o po labai daug procedūrų – ir melanomos, todėl procedūrų skaičius registruojamas ir ribojamas. Siauro spektro UVB ryšys su odos vėžiu kol kas neįrodytas, tačiau procedūros taip pat skaičiuojamos, o oda reguliariai apžiūrima. Be apsauginių akinių PUVA gali pakenkti akies lęšiukui ir skatinti kataraktą.

Kada fototerapija netaikoma?

Fototerapija neskiriama arba skiriama tik išimtiniais atvejais, jei:

  • sergate sistemine raudonąja vilklige, dermatomiozitu ar kita liga, kurią saulės šviesa paūmina (išskyrus prižiūrimą pratinimą prie saulės esant fotodermatozėms);
  • turite genetinį sindromą, didinantį odos vėžio riziką (pigmentinę kserodermą, Gorlino, Bloomo ar Cockayne’o sindromą);
  • sirgote melanoma ar kitu odos vėžiu arba turite daug netipinių apgamų (displazinių nevų sindromą);
  • vartojate gydymo priemones, kurios didina jautrumą šviesai – apie jas būtina pasakyti gydytojui;
  • bendra sveikatos būklė bloga ir negalite ilgai stovėti kabinoje arba laikytis saugos reikalavimų procedūros metu.

Geriamoji PUVA papildomai neskiriama vaikams, taip pat sergant kepenų ligomis ar esant kataraktai. Nėštumo metu siauro spektro UVB laikoma saugia, o PUVA su geriamuoju psoralenu neskiriama – pastojus PUVA kursą reikia nutraukti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Fototerapija – gydytojo skiriamas gydymas, kurio tinkamumą lemia diagnozė, ligos plotas ir jau išbandytos priemonės. Jei bėrimas ar niežėjimas kartojasi, plinta arba vietinis gydymas nebepadeda, verta aptarti fototerapijos galimybę su dermatologu. iDerma dermatologas nuotoliniu būdu įvertins odos būklę pagal nuotraukas, padės patikslinti diagnozę ir patars, ar verta kreiptis į fototerapiją atliekančią kliniką.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip ultravioletiniai spinduliai gydo odą?
Fototerapijos metu oda apšviečiama tiksliai parinkto ilgio UVB arba UVA bangomis. Pagal naudojamų bangų ilgį jos slopina uždegimą ir per aktyvų imuninį atsaką odoje, lėtina pernelyg greitą odos ląstelių dalijimąsi arba prasiskverbia giliau ir minkština sukietėjusią odą. Veikiama tik apšviesta oda (išskyrus geriamąją PUVA), todėl procedūra dažnai pasirenkama vietoj sisteminio gydymo.
Kokios fototerapijos rūšys egzistuoja?
Skiriamos penkios pagrindinės rūšys: siauro spektro UVB (311–313 nm) – dažniausiai taikoma, plataus spektro UVB (290–320 nm), UVA1 (340–400 nm), PUVA – UVA spindulių ir odą šviesai jautrinančios medžiagos derinys – ir tikslinė fototerapija ekscimerine lempa ar lazeriu (308 nm). PUVA veiksmingesnė esant storoms plokštelėms, bet kelia daugiau rizikos, todėl skiriama sunkesniais atvejais.
Kokioms odos ligoms gydyti naudojama fototerapija?
Fototerapija taikoma gydant psoriazę ir parapsoriazę, atopinį dermatitą ir kitas egzemos rūšis, vitiligo, plokščiąją kerpligę, mazginį niežulį ir kitą lėtinį niežulį, delnų ir padų pustuliozę, lichenoidinę pitiriazę bei odos T ląstelių limfomą (mycosis fungoides). Sergančiųjų fotodermatozėmis (pavyzdžiui, polimorfiniu šviesos bėrimu) oda fototerapija pavasarį pratinama prie saulės.
Ar yra situacijų, kai fototerapija netaikoma?
Taip. Fototerapija paprastai neskiriama sergantiesiems sistemine raudonąja vilklige, dermatomiozitu, displazinių nevų sindromu ar genetiniais odos vėžio sindromais (pigmentine kseroderma, Gorlino sindromu), taip pat sirgusiesiems odos vėžiu. Ji netaikoma ir tada, kai pacientas negali ilgai stovėti kabinoje ar laikytis saugos reikalavimų. Geriamoji PUVA neskiriama nėščiosioms, vaikams, sergant kepenų ligomis ar esant kataraktai.
Kuo fototerapija skiriasi nuo kitų gydymo metodų?
Fototerapija veikia tik apšviestą odą (išskyrus geriamąją PUVA), todėl dažniausiai nesukelia viso organizmo šalutinio poveikio, būdingo sisteminiam gydymui. Tačiau dėl jos reikia reguliariai, 2–3 kartus per savaitę, lankytis klinikoje, o po daugelio PUVA kursų didėja odos senėjimo ir odos vėžio rizika. Gydytojas ją parenka įvertinęs ligos sunkumą, jau išbandytas priemones ir galimą riziką.
Kaip sužinoti, ar fototerapija man tinka?
Jei odos bėrimas, niežėjimas ar kiti požymiai nepraeina, plinta ar kartojasi, reikėtų pasikonsultuoti su dermatologu, kuris įvertins, ar fototerapija tinka jūsų atvejui. Nuotolinės konsultacijos metu iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę pagal nuotraukas ir aprašymą bei pasakyti, ar verta kreiptis į fototerapiją atliekančią kliniką.
Kiek fototerapijos procedūrų reikia?
UVB procedūros dažniausiai atliekamos 2–3 kartus per savaitę, PUVA – 2 kartus. Sergant psoriaze daugumai pacientų bėrimai išnyksta arba gerokai sumažėja po 12–24 procedūrų, o gydant egzemą ar vitiligo kursas paprastai ilgesnis. Tikslų skaičių lemia odos tipas, ligos plotas ir atsakas į gydymą.
Ar soliariumas gali pakeisti fototerapiją?
Ne. Soliariumuose vyrauja UVA spinduliai, o bangų ilgis ir dozė nekontroliuojami, todėl gydomasis poveikis nenuspėjamas, o odos senėjimo ir odos vėžio rizika didėja. Fototerapijai naudojamos medicininės lempos su tiksliai parinktu bangų ilgiu, o dozę kaskart nustato gydytojas.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Justina Musė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Šviesios depigmentinės dėmės ant moters kaklo ir krūtinės, būdingos vitiligo.

Vitiligo (baltmė): kodėl atsiranda baltos dėmės ant odos ir kaip jos gydomos

Vitiligo (baltmė) – baltos dėmės ant odos, kai imuninė sistema naikina pigmento ląsteles. Kuo skiriasi nuo grybelio, kada plinta ir kaip grąžinamas pigmentas.
Didelės rausvos dėmės ant nugaros ir liemens, būdingos grybiškosios granuliomos dėmių stadijai

Grybiškoji granulioma: simptomai ir gydymo galimybės

Grybiškoji granulioma – lėtai progresuojanti odos limfoma. Ankstyva diagnostika ir priežiūra padeda efektyviai valdyti ligos eigą.
Kaklo šono oda su keliomis odos papilomomis ir pigmentuotais apgamais palei sprandą.

Papiloma: kas tai, kodėl atsiranda ir kada ją šalinti

Papiloma – minkštas gerybinis odos darinys ant kaklo, vokų ar pažastų. Kodėl atsiranda, kaip atskirti nuo karpos ir apgamo, kada ir kaip ją saugu šalinti.
Iškili papiloma ir du pigmentiniai apgamai ant odos – dažni odos dariniai, vertinami dermatologo konsultacijos metu.

Apgamų šalinimas: kada tai iš tikrųjų būtina, o kada pakanka stebėti?

Kada apgamų šalinimas būtinas, o kada pakanka stebėti: ABCDE požymiai, pavojingi apgamai, kam tikrintis dažniau, kaip vyksta apžiūra dermatoskopu ir šalinimas.