Daugiaformė raudonė (lot. erythema multiforme, dar vadinama daugiaforme eritema) – ūminė imuninės sistemos sukelta odos ir gleivinių reakcija, kurią atpažinti padeda būdingas „taikinio“ formos bėrimas: apvalios dėmės su tamsesniu centru, šviesesniu žiedu ir raudonu kraštu. Dažniausiai ją išprovokuoja neseniai persirgta infekcija, pirmiausia lūpų pūslelinė.
Liga paprastai praeina savaime per 2–4 savaites ir randų nepalieka. Atpažinti ją reikia laiku: gleivinių pažeidimas apsunkina valgymą, o negydomas akių pažeidimas gali palikti ilgalaikių pasekmių. Daugiaforme raudone serga mažiau nei 1 proc. žmonių, dažniausiai 20–40 metų amžiaus, kiek dažniau vyrai.
Kas yra daugiaformė raudonė?
Tai uždelsto tipo (IV tipo) padidėjusio jautrumo reakcija. Organizmas reaguoja į virusų ar kitų veiksnių antigenus, suaktyvėja T limfocitai, o odoje ir gleivinėse susidaro uždegiminės, aiškių ribų, kelių spalvinių žiedų pažaidos. Pūslelinės viruso sukeltos formos atveju viruso DNR fragmentai patenka į epidermio ląsteles ir ten sukelia uždegimą.
Skiriamos dvi klinikinės formos:
- Mažoji daugiaformė raudonė: pažeidžiama tik oda, dažniausiai galūnių tiesiamieji paviršiai ir veidas. Gleivinės nepažeistos arba pažeistos minimaliai.
- Didžioji daugiaformė raudonė: greta odos bėrimų ryškiai pažeidžiamos burnos, akių, lyties organų ar šlapimo takų gleivinės. Skauda, sunku valgyti ir ryti.
Daugiaformė raudonė yra atskira liga, ne lengvesnis Stivenso–Džonsono sindromo ar toksinės epidermio nekrolizės variantas. Šioms sunkioms būklėms būdingas platus odos atšokimas ir ryškūs bendrieji simptomai, o daugiaformės raudonės „taikiniai“ turi aiškius kraštus ir telkiasi plaštakose, pėdose ir kitose galūnių dalyse.
Eritema ir daugiaformė raudonė: kuo skiriasi?
Žodis „eritema“ reiškia tiesiog odos paraudimą, todėl jis įeina į kelių skirtingų ligų pavadinimus. Mazginė eritema pasireiškia skausmingais mazgais blauzdose, migruojanti eritema – plintančiu žiedo formos paraudimu aplink erkės įkandimo vietą sergant Laimo liga, o daugiaformė eritema (raudonė) – šiame straipsnyje aprašytu taikinio formos bėrimu. Jei nesate tikri, kuri iš jų jus vargina, nuotrauka ir aprašymas dermatologui dažniausiai leidžia tai atskirti.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Apie 90 proc. atvejų išprovokuoja infekcija. Dažniausi veiksniai:
- Lūpų pūslelinė: pirmojo tipo herpeso (herpes simplex) virusas yra pagrindinė priežastis. Bėrimas paprastai pasirodo po pūslelinės epizodo, net jei jis buvo lengvas.
- Kitos infekcijos: antrojo tipo herpeso virusas, citomegalovirusas, Epšteino–Baro virusas, gripo virusas, SARS-CoV-2, kandidozė.
- Vaistai: kai kurie antibiotikai, vaistai nuo traukulių ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Įtariamo vaisto savarankiškai nenutraukite: tai sprendžia gydytojas, įvertinęs riziką ir naudą.
- Skiepai: reta priežastis suaugusiesiems, bet dažniausia kūdikiams.
- Lėtinės ligos: užsitęsusi forma kartais siejama su uždegimine žarnų liga, hepatitu C ar kraujo ligomis, todėl ilgai nepraeinantis bėrimas tiriamas išsamiau.
Daliai pacientų priežastis lieka nenustatyta. Pasikartojančią eigą skatina dažnai atsinaujinanti pūslelinė, stresas, miego trūkumas ir intensyvūs saulės spinduliai, nes jie provokuoja herpeso viruso atsinaujinimą.



Simptomai
Prieš bėrimą dalis žmonių jaučia nuovargį, raumenų skausmą ar karščiuoja. Dažniausiai tai pačios provokuojančios infekcijos požymiai. Pats bėrimas išsivysto per 24–72 valandas, prasideda nuo galūnių ir plinta link liemens, paprastai simetriškai.
Oda:
- Pradžioje atsiranda rausvos ar raudonos apvalios papulės, kurios per kelias dienas virsta tipinėmis „taikinio“ pažaidomis iš trijų zonų: tamsus centras, aplink jį šviesesnis patinęs žiedas ir išorinis raudonas kraštas.
- Pažaidos yra 1–3 cm skersmens, aiškių ribų, šiek tiek pakilusios. Jos gali niežėti, deginti ar būti skausmingos.
- Dažniausios vietos: plaštakos, pėdos, dilbiai, blauzdos, kartais veidas. Sunkiais atvejais pažaidų būna šimtai ir jos yra skirtingų stadijų.
- Greta tipinių gali būti ir netipinių pažaidų: pakilusių, neryškių kraštų, turinčių mažiau spalvinių zonų.
Gleivinės:
- Burnoje susidaro pūslelės, kurios greitai plyšta ir palieka skausmingas erozijas su balkšva plėvele. Sunku valgyti, gerti ir valytis dantis.
- Akis peršti, jos parausta ir ašaroja. Retais atvejais atsiranda šviesos baimė ar regėjimo neryškumas.
- Lyties organų ir šlapimo takų gleivinėse gali atsirasti skausmingų erozijų.
Bendrieji simptomai: nedidelis karščiavimas, nuovargis, sąnarių maudimas. Sergant didžiąja forma jie ryškesni. Bėrimas išnyksta per 4 savaites, sunkiais atvejais per 6. Randų nelieka, bet patamsėjusios dėmės gali išlikti kelis mėnesius.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės nedelsdami, jei:
- bėrimai plinta greitai, atsiranda didelių pūslių, odos atšokimo ar kraujuojančių erozijų;
- pažeistos burnos, akių ar lyties organų gleivinės, sunku valgyti, gerti ar šlapintis;
- stiprus skausmas, aukšta temperatūra, silpnumas ar regos sutrikimai;
- bėrimas atsirado netrukus pradėjus vartoti naują vaistą.
Skambinkite 112, jei staiga tinsta lūpos, liežuvis ar gerklė, sunku kvėpuoti ar ryti. Tai anafilaksijos, o ne daugiaformės raudonės požymiai, ir jiems reikia skubios pagalbos.
Lengvą, tik odą pažeidusią formą galima įvertinti nuotoliniu būdu: iDerma dermatologas pagal nuotraukas ir aprašymą patikslina diagnozę, įvertina sunkumą ir parenka priežiūros planą per 24 valandas darbo dienomis.
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma pagal būdingą klinikinį vaizdą: bėrimų formą, išsidėstymą, gleivinių pažeidimą ir bendrą savijautą. Gydytojas išsiaiškina, kas galėjo sukelti reakciją: neseniai persirgtos infekcijos, atsinaujinusi pūslelinė, naujai pradėti ar pakeisti vaistai, skiepai.
Prireikus skiriami tyrimai:
- bendras kraujo tyrimas ir uždegimo rodikliai;
- kepenų funkcijos rodikliai, jei diagnozė abejotina ar planuojamas sisteminis gydymas;
- infekcijų žymenys (pasikartojančios eigos atveju visada tiriama dėl herpeso viruso, įskaitant tepinėlį iš pažaidos);
- odos biopsija, kai reikia atskirti nuo autoimuninių pūslinių ligų ar vaizdas netipinis;
- oftalmologo, odontologo ar ginekologo apžiūra, jei pažeistos gleivinės.
Kai liga kartojasi ar užsitęsia be aiškios priežasties, tiriama ir dėl kraujo ar vidaus organų ligų. Skiriamoji diagnostika apima dilgėlinę, vaskulitą, fiksuotą vaistinį bėrimą, virusines egzantemas, polimorfinį šviesos bėrimą ir Stivenso–Džonsono sindromą.
Gydymas
Daugiaformė raudonė praeina savaime, todėl gydymo tikslas yra palengvinti simptomus, apsaugoti gleivines ir sumažinti pasikartojimų skaičių. Gydymo apimtį lemia gleivinių pažeidimas, skausmas ir priežastis.
Lengva ir vidutinė eiga:
- Niežėjimas ir diskomfortas: geriamieji antihistamininiai preparatai ir vietiniai priešuždegiminiai kremai, kuriuos parenka gydytojas.
- Burnos pažeidimai: antiseptiniai ar skausmą malšinantys burnos skalavimo skysčiai, minkštas, nekarštas maistas, švelni burnos higiena.
- Priežasties valdymas: infekcija gydoma pagal jos pobūdį, o įtariamas vaistas keičiamas gydytojo sprendimu ir ateityje nevartojamas. Pūslelinės gydymas vieno epizodo eigos iš esmės nekeičia.
- Odos priežiūra: drėkinimas, vėsūs kompresai, švelnus prausimas, o esant atviroms erozijoms apsauginiai tvarsčiai.
- Akys: atsiradus akių simptomams būtina skubi oftalmologo konsultacija, nes negydomas akių pažeidimas gali palikti randų ragenoje ar junginėje.
Sunki eiga: kai gleivinės pažeistos plačiai, sutrinka valgymas ir skysčių vartojimas, gali prireikti gydymo ligoninėje: skysčių balanso korekcijos, žaizdų priežiūros ir trumpo sisteminio priešuždegiminio gydymo. Sprendimą priima gydytojas pagal būklės sunkumą.
Pasikartojanti eiga: jei epizodai kartojasi, gydytojas gali skirti ilgalaikį, mažiausiai 6 mėnesių trukmės, pūslelinės virusą slopinantį gydymą, net kai aiškaus provokuojančio veiksnio nerasta. Daliai pacientų remisijai pasiekti reikia ilgesnio kurso ar kito preparato.
Priežiūra ir profilaktika
Pasikartojimų riziką galima sumažinti.
- Pūslelinės kontrolė: jei lūpų pūslelinė kartojasi dažnai, aptarkite su dermatologu jos gydymą, nes būtent ji dažniausiai „užveda“ daugiaformę raudonę.
- Provokuojančių veiksnių dienoraštis: žymėkite, kas buvo prieš kiekvieną paūmėjimą: infekcija, saulė, stresas, nauji vaistai.
- Saulės apsauga: saulė provokuoja pūslelinę ir dirgina pažeistą odą. Naudokite apsaugą nuo saulės ir venkite įdegio, kol pažaidos neišnyko.
- Švelni odos priežiūra: reguliarus drėkinimas, kvapiklių neturinčios priemonės, laisvi, orui laidūs audiniai.
- Miegas ir stresas: pakankamas miegas ir mažesnis stresas mažina herpeso viruso atsinaujinimo tikimybę.
Jei pastebėjote taikinio formos dėmes, ypač po lūpų pūslelinės, nelaukite, kol bėrimas išplis. Registruokitės nuotolinei iDerma dermatologo konsultacijai: atsiųskite bėrimo nuotraukas ir trumpą aprašymą, o gydytojas per 24 valandas darbo dienomis patikslins diagnozę ir paaiškins, ką daryti toliau.






