Odos LigosBlizgančioji kerpligė (lichen nitidus): požymiai, priežastys ir gydymas

Blizgančioji kerpligė (lichen nitidus): požymiai, priežastys ir gydymas

Odos stambus planas su gausiomis smulkiomis vienodo dydžio blizgančiosios kerplėtės papulėmis

Blizgančioji kerpligė (lot. lichen nitidus) – nedažna uždegiminė odos liga, kai odoje atsiranda daugybė labai smulkių, 1–2 mm dydžio, lygių ir blizgančių kūno spalvos papulių (smulkių iškilimų). Dažniausiai ja serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai bei jauni suaugusieji. Liga neužkrečiama, nesusijusi su higiena ir nėra piktybinė: DermNet duomenimis, dviem trečdaliams pacientų bėrimas išnyksta savaime per 12 mėnesių ir nepalieka randų. Dermatologo konsultacija reikalinga tada, kai bėrimas išplitęs, niežti, pažeidžia gleivines ar nagus arba kai neaišku, kas tai.

Kas yra blizgančioji kerpligė?

Tai atskira liga, o ne plokščiosios kerpligės atmaina, nors anksčiau ji buvo laikoma būtent tokia. Odoje formuojasi labai smulkios, apvalios arba daugiakampės, lygaus paviršiaus, subtiliai blizgančios papulės. Jos susitelkia į grupes, kartais susilieja į mažas plokšteles arba išsidėsto linija toje vietoje, kur oda buvo pakasyta ar įdrėksta. Dažniausios vietos – dilbių vidinė pusė, plaštakų nugarinė pusė, krūtinė, pilvas, sėdmenys ir lytiniai organai, bet gali būti pažeista bet kuri kūno dalis, įskaitant veidą. Rečiau bėrimas pasirodo burnos gleivinėje ar pažeidžia nagus.

Ja vienodai dažnai serga berniukai ir mergaitės, visų odos tipų žmonės. Suaugusiesiems liga pasitaiko rečiau; delnų forma dažniau aprašyta vidutinio amžiaus suaugusiesiems ir paprastai užsitęsia ilgiau.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli blizgančiosios kerpligės priežastis nežinoma. Infekcinio sukėlėjo nenustatyta, todėl liga priskiriama uždegiminėms, o ne infekcinėms odos ligoms. Aprašyta pavienių šeiminių atvejų.

DermNet nurodo, kad blizgančioji kerpligė aprašyta pasireiškianti kartu su šiomis ligomis, nors nė viena iš jų nėra būtina ligai atsirasti:

  • plokščiąja kerplige;
  • atopiniu dermatitu;
  • Krono liga;
  • Dauno sindromu;
  • jaunatviniu idiopatiniu artritu;
  • ŽIV infekcija.

Naujų papulių atsiradimas pakasytoje ar įdrėkstoje odoje vadinamas Kebnerio reiškiniu. Jis šiai ligai būdingas, todėl trintis, kasymasis ir įbrėžimai gali padidinti bėrimo plotą. Blizgančioji kerpligė neperduodama nuo žmogaus žmogui, o konkrečių gyvenimo būdo veiksnių, kurie ją sukeltų, nenustatyta.

Simptomai

Pagrindinis požymis – smulkios, tarsi „perliukai“ blizgančios papulės. Jos:

  • yra 1–2 mm dydžio (maždaug smeigtuko galvutės dydžio), apvalios arba daugiakampės, su plokščiu viršumi;
  • dažniausiai kūno spalvos, rečiau gelsvos, rausvai rudos ar violetinės; tamsesnėje odoje gali būti šviesesnės arba tamsesnės už aplinkinę odą;
  • lygios ir blizgančios, kartais su vos matomu pleiskanojimu; labai retai su smulkia pūslele ar įdubimu centre;
  • grupuojasi į saleles arba linijas, o ant alkūnių ir kelių susiliejusios gali priminti psoriazę;
  • paprastai neskauda ir neniežti, tačiau kai kuriems pacientams vidutiniškai niežti.

Retesnės formos: bėrimas delnuose ir paduose (kartais tik vienoje kūno pusėje, dažnai užsitęsęs), smulkios pilkšvai baltos papulės skruostų gleivinėje ar balkšvi ploteliai ant liežuvio ir gomurio. Nagų pokyčiai nustatomi maždaug 10 % pacientų: taškinės įdubos, išilginės briaunos, skilinėjantis laisvasis kraštas, banguotas paviršius, paraudęs nago volelis. Aprašytos ir išplitusi (generalizuota), hemoraginė (su kraujosruvomis), vezikulinė (su pūslelėmis), linijinė bei aktininė (saulės apšviestose vietose, atsinaujinanti vasarą) formos.

Bėrimams išnykus, kurį laiką gali išlikti šviesesnės ar tamsesnės dėmelės. Dažniausiai jos išsilygina per kelis mėnesius, tačiau kai kuriems žmonėms išlieka ir metus ar ilgiau.

Kuo skiriasi nuo panašių ligų?

Smulkių, vienodų papulių bėrimą lengva supainioti su kitomis būklėmis, todėl dermatologas pirmiausia atmeta šias ligas:

  • Plokščioji kerpligė. Papulės stambesnės (paprastai nuo kelių milimetrų iki 1 cm), violetinės, dažnai stipriai niežti, su balkšvu tinkleliu paviršiuje ir linkusios susilieti į plokšteles. Blizgančiosios kerpligės papulės gerokai smulkesnės ir paprastai kūno spalvos.
  • Užkrečiamasis moliuskas. Vaikams dažniausias „dvynys“: perlamutrinės papulės stambesnės (2–5 mm), su įduba centre, o svarbiausia – užkrečiamos, perduodamos kitiems šeimos nariams.
  • Niežai. Smulkios papulės tarpupirščiuose, ant riešų ir lytinių organų, tačiau stipriai niežti, ypač naktį, ir dažnai serga keli šeimos nariai.
  • Plokščiosios karpos. Taip pat plokščios ir smulkios, bet jas sukelia virusas, jos dažnesnės ant veido ir plaštakų, o paviršius matinis, ne blizgantis.
  • Folikulinė keratozė. Šiurkštūs, „žąsies odos“ tipo grūdeliai plaukų folikulų vietoje, dažniausiai ant žastų ir šlaunų; jie susiję su folikulais, o ne su uždegimu po epidermiu.
  • Miliumai. Balti, kieti keratino grūdeliai, dažniausiai apie akis; jie nesusilieja į plokšteles ir neatsiranda kasymosi linijose.
  • Psoriazė. Kai blizgančiosios kerpligės papulės susilieja ant alkūnių ar kelių, vaizdas gali priminti psoriazę, tačiau psoriazės plokštelės stambios, paraudusios ir storai pleiskanoja.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dermatologo konsultacijos prireikia, jei:

  • nesate tikri dėl bėrimo priežasties arba jis sparčiai plinta;
  • bėrimas gausus, sukelia stiprų niežulį ar trukdo kasdieniam gyvenimui;
  • pastebimi gleivinių, delnų, padų ar nagų pokyčiai;
  • bėrimai neišnyksta per 6–12 mėn. arba periodiškai atsinaujina;
  • lieka ryškūs odos spalvos pokyčiai, keliantys estetinį diskomfortą;
  • sergate kita uždegimine odos ar imunine liga, dėl kurios svarbu tiksliai įvertinti situaciją.

Nuotolinei iDerma dermatologo konsultacijai pakanka aiškių bėrimo nuotraukų ir aprašymo; jei reikalinga biopsija, gydytojas nukreips į kontaktinę konsultaciją.

Diagnostika

Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūros ir dermatoskopijos metu pagal papulių dydį, blizgesį ir tipinį išsidėstymą. Kai vaizdas netipiškas arba reikia atskirti nuo plokščiosios kerpligės ir kitų ligų, ją patvirtina odos biopsija; DermNet pažymi, kad galutiniam patvirtinimui biopsijos prireikia neretai. Galimi tyrimai:

  • dermatoskopija – odos apžiūra didinamuoju prietaisu su apšvietimu (dermatoskopu), leidžianti įvertinti paviršiaus struktūras;
  • odos biopsija – kelių milimetrų odos gabalėlio paėmimas taikant vietinę nejautrą ir ištyrimas mikroskopu; ji atskiria ligą nuo plokščiosios kerpligės, plokščiųjų karpų, folikulinės keratozės ir kitų būklių.

Mikroskopu matomas šiai ligai būdingas vaizdas: tankus uždegiminių ląstelių židinys tiesiai po epidermiu, kurį iš šonų tarsi letenos nagai apglėbia pailgėjusios epidermio ataugos. Procedūra trunka kelias minutes, o biopsijos vietoje lieka tik smulkus randelis.

Gydymas

Daugumai pacientų specialaus gydymo nereikia: bėrimas nesukelia negalavimų ir per metus ar kelerius išnyksta savaime, randų nepalikdamas. Gydymas svarstomas, kai vargina niežėjimas, bėrimas išplitęs, pažeidžia matomas vietas arba užsitęsia. Jį dermatologas parenka pagal amžių, bėrimo plotą ir simptomus.

Niežėjimą ir uždegimą pirmiausia slopina vietiniai kremai ir tepalai, skiriami trumpais kursais gydytojo nurodyta tvarka. Jautrioms vietoms ir ilgesniam naudojimui tinka vietinį imuninį atsaką reguliuojantys kremai, kai nuo stipresnių tepalų reikia susilaikyti. Išplitusiam bėrimui taikoma siaurojo spektro UVB fototerapija, kurią prižiūri dermatologas. Sisteminis gydymas (geriamųjų priemonių kursas) svarstomas tik sunkiais, išplitusiais atvejais ir prižiūrimas specialisto. Emolientai ir švelni kasdienė priežiūra mažina sausumą ir norą kasytis.

Gydymas gali sušvelninti niežėjimą ir kai kuriais atvejais paspartinti bėrimo nykimą. Bėrimas gali atsinaujinti; tokiais atvejais gydymas kartojamas.

Priežiūra ir profilaktika

Specifinės profilaktikos nėra, tačiau kasdienė priežiūra gali sumažinti kasymąsi, o kartu ir Kebnerio reiškinio sukeltą plitimą:

  • drėkinkite odą emolientais, ypač po prausimosi, kol ji dar drėgna;
  • rinkitės švelnius, bekvapius prausiklius; venkite karšto vandens ir intensyvaus šveitimo;
  • dėvėkite laisvesnius, orui laidžius (pvz., medvilninius) drabužius, kad sumažintumėte trintį bėrimo vietose;
  • nesikasykite ir trumpai kirpkite vaiko nagus – kasymosi linijose atsiranda naujų papulių;
  • venkite nudegimo saulėje; jei bėrimas atsinaujina vasarą, aptarkite tai su dermatologu.

Ką daryti toliau?

Jei ant vaiko ar savo odos pastebėjote grupelę smulkių blizgančių iškilimų, kurie neniežti ir neplinta, galite stebėti kelias savaites, tačiau jei abejojate, kas tai, nufotografuokite bėrimą geroje šviesoje ir pasikonsultuokite. Jei bėrimas plinta, niežti arba pasirodė ant delnų, padų, nagų ar gleivinių, kreipkitės į dermatologą: nuotolinės konsultacijos metu gydytojas įvertins, ar tai blizgančioji kerpligė, ar viena iš panašių ligų, ir pasakys, ar reikalinga biopsija bei gydymas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra blizgančioji kerpligė?
Blizgančioji kerpligė (lichen nitidus) – nedažna uždegiminė odos liga, kai odoje atsiranda daugybė labai smulkių (1–2 mm), lygių, blizgančių, dažniausiai kūno spalvos papulių. Dažniausiai ja serga vaikai ir jauni suaugusieji. Ji neužkrečiama, nekyla dėl prastos higienos ir nėra piktybinė; dviem trečdaliams pacientų bėrimas išnyksta savaime per 12 mėnesių.
Kuo blizgančioji kerpligė skiriasi nuo plokščiosios kerpligės?
Tai dvi atskiros ligos. Plokščiosios kerpligės papulės stambesnės (paprastai nuo kelių milimetrų iki 1 cm), violetinės, dažnai stipriai niežti, turi balkšvą tinklelį paviršiuje ir susilieja į plokšteles. Blizgančiosios kerpligės papulės vos 1–2 mm dydžio, kūno spalvos ir paprastai neniežti. Kai vaizdas neaiškus, jas atskiria odos biopsija.
Ar blizgančioji kerpligė yra užkrečiama?
Ne. Infekcinio sukėlėjo iki šiol nenustatyta, todėl ja negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus ir jos perduoti artimiesiems. Jokių atsargumo priemonių bendraujant ar gyvenant kartu nereikia.
Ar reikalinga odos biopsija?
Ne visada. Dermatologas ligą dažniausiai atpažįsta apžiūros ir dermatoskopijos metu pagal papulių dydį, blizgesį ir išsidėstymą. Biopsija reikalinga, kai vaizdas netipiškas arba reikia atskirti nuo plokščiosios kerpligės ir kitų ligų: kelių milimetrų odos gabalėlis paimamas taikant vietinę nejautrą ir tiriamas mikroskopu; jame matomas šiai ligai būdingas uždegimo vaizdas tiesiai po epidermiu.
Ar visada reikalingas gydymas?
Ne visada. Jei bėrimai neerzina ir neplinta, dažnai pakanka stebėjimo bei švelnios kasdienės odos priežiūros su emolientais. Gydytojo parinktas gydymas reikalingas esant ryškiam niežuliui, išplitusiam bėrimui, estetiniam diskomfortui arba kai pažeistos gleivinės ar nagai.
Kiek laiko trunka ši liga?
DermNet duomenimis, dviem trečdaliams pacientų bėrimai išnyksta per 12 mėnesių, kitiems liga gali tęstis kelerius metus; randų ji nepalieka. Kartais laikinai išlieka šviesesnės ar tamsesnės dėmelės, kurios per kelis mėnesius, rečiau – per metus ar ilgiau, išsilygina. Kai kuriems žmonėms bėrimas atsinaujina, tačiau liga išlieka gerybinė.
Ar galima sportuoti ir gyventi įprastai?
Taip, įprastos veiklos riboti nereikia. Rekomenduojama vengti trinties ir kasymosi bėrimo vietose bei rinktis laisvesnius, orui laidžius drabužius, nes pakasytoje odoje atsiranda naujų papulių. Reguliarus odos drėkinimas emolientais taip pat padeda mažiau kasytis.
Ar blizgančioji kerpligė susijusi su vėžiu ar vidaus organų ligomis?
Ne. Ši liga nėra vėžinė ir vidaus organų nepažeidžia. Literatūroje aprašyta jos sąsaja su kai kuriomis kitomis ligomis (atopiniu dermatitu, plokščiąja kerplige, Krono liga, Dauno sindromu, jaunatviniu idiopatiniu artritu, ŽIV infekcija), tačiau priežastinis ryšys neįrodytas, o pačios blizgančiosios kerpligės prognozė yra palanki.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į dermatologą verta kreiptis, jei bėrimas sparčiai plinta, sukelia stiprų niežulį ar estetinį diskomfortą, pažeidžia gleivines, delnus, padus ar nagus arba neišnyksta per 6–12 mėnesių. iDerma dermatologai gali įvertinti odos būklę nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą, o prireikus biopsijos – nukreipti į kontaktinę konsultaciją.
Vis dar abejojate?

Dermatologas parengs planą, pritaikytą jūsų odai.

Ne eilinis kremas iš vaistinės — sertifikuoto specialisto diagnozė ir asmeninis gydymo planas per 24 valandas.

Pradėti konsultaciją
Asmeninis gydymo planas
24 val.
Diagnozė
Gydymo planas
Receptai
iDerma
Sertifikuota dermatologė

Straipsnį parengė

Anna Tunkeviča

Medicininį turinį peržiūrėjo

Eglė Zinkevičienė(Dermatologas)

Kiti mūsų straipsniai

Odos spalvos epidermoidinė cista su centrine pora kaklo srityje

Epidermoidinė cista (ateroma): kas tai, kaip atrodo ir kada šalinti

Epidermoidinė cista (ateroma, „riebalinė cista“): kaip atrodo, kuo skiriasi nuo lipomos ir trichileminės cistos, ką daryti jai uždegus ir kada ją pašalinti.
Iškilus karpos pavidalo seborėjinės keratozės darinys su grublėtu paviršiumi ant odos, vertinamas nuotoliniu būdu.

Seborėjinė keratozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Seborėjinė keratozė (keratoma, senatvinė keratozė) – gerybinis rudas darinys. Kaip atskirti nuo melanomos ir aktininės keratozės, kada ir kaip šalinti.
Atopinio dermatito pažeista paraudusi, šerpetojanti oda ant dilbio ir riešo

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas sukelia intensyvų niežulį ir paūmėjimus. Sužinokite, kas provokuoja simptomus, kaip prižiūrėti odą ir kada kreiptis į dermatologą.
Vaiko plaštaka su sausa, šiurkščia ir parausvėjusia oda – atopinio dermatito požymiai ant rankos.

Atopinis dermatitas kūdikiui ir mažam vaikui: požymiai, priežiūra ir gydymas

Kaip atpažinti atopinį dermatitą kūdikiui ir mažam vaikui, kas sukelia paūmėjimus, kaip drėkinti odą, kada reikia gydytojo ir ar liga su amžiumi praeis.