Kas yra furunkulas?
Furunkulas, dar žinomas kaip pūlininis plaukų folikulas arba virinas, yra skausmingas, paraudęs uždegimas, kuris išsivysto plaukų maišelyje ir aplink jį esančiuose audiniuose. Ši būklė dažniausiai pasireiškia sveikiems žmonėms, tačiau gali būti itin skausminga ir kartais gali sukelti komplikacijų, jei nėra tinkamai gydoma.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausias furunkulų sukėlėjas yra bakterija Staphylococcus aureus, kuri atsakinga už iki 75 proc. visų atvejų. Nors apie 10–20% žmonių šias bakterijas ant savo odos nešioja be jokių klinikinių pasireiškimų, kartais jos gali sukelti infekciją, ypač jei yra papildomų rizikos veiksnių:
- Nuolatinis bakterijų buvimas nosies šnervėse, aplink išangę ar kūno raukšlėse.
- Cukrinis diabetas, dėl kurio kūnas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms.
- Nutukimas ir vyresnis amžius.
- Susilpnėjusi imuninė sistema, pvz., dėl chemoterapijos ar kitų imunomoduliuojančių gydymų.
- Svetimkūniai odoje, pavyzdžiui, auskarai ar kateteriai, kurie gali būti infekcijos židiniu.
Simptomai
Furunkulai dažniausiai pasireiškia kaip:
- Skausmingi, paraudę, įtempti mazgai arba pustulės, kuriose kaupiasi pūliai.
- Gali būti nuo mažų pūlinukų iki didesnių, siekiančių 5 centimetrų skersmenį.
- Kai sekretas kaupiasi, mazgas gali plyšti, ir iš jo pradeda tekėti pūliai.
- Mazgo centre dažnai matomas juodas taškelis, rodantis plaukų maišelio lokalizaciją.
- Apylinkių odos patinimas.
Furunkulai dažniausiai atsiranda veide, kakle, pažastyse, šlaunyse ir sėdmenyse – tai yra tose vietose, kurios daugiausiai prakaituoja ir turi didžiausią plaukų tankumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei furunkulas nepraeina savaime per kelias dienas, tampa ypač skausmingas, didelis arba jei pasikartoja kelis kartus, svarbu kreiptis į gydytoją. Be to, jei atsiranda karščiavimas arba infekcija pradeda plisti į kitas kūno dalis, būtina profesionali medicininė priežiūra. iDerma dermatologai padeda tiksliai nustatyti diagnozę, įvertinti sunkumą ir parinkti individualų gydymo bei priežiūros planą. Konsultacijos gali būti vykdomos tiek gyvai, tiek internetu.
Diagnostika
Furunkulo diagnozė paprastai nustatoma remiantis paciento apklausos ir fizinio tyrimo metu surinktais duomenimis. Diferencinė diagnozė apima folikulitą (paviršinis folikulo uždegimas), karbunkulą ir odos abscesą. Kartais, siekiant tiksliau nustatyti infekcijos sukėlėją ar išsamesnės informacijos apie uždegimą lygį, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Mikroskopinis tyrimas, kurio metu per mikroskopą apžiūrimi nudažyti infekcijos sukėlėjai.
- Pasėlis, kur atliekamas bakterijų kolonijos išauginimas specialioje terpėje, siekiant nustatyti, kurios bakterijos sukėlė infekciją.
- Bendras kraujo tyrimas, kuriame gali būti padidėjusių leukocitų ar neutrofilų, kas rodo infekciją.
- C-Reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas, rodantis galimą uždegimą kūne.
Gydymas
Furunkulo gydymo metodai gali priklausyti nuo infekcijos sunkumo ir individualių paciento savybių. Dažniausiai taikomi metodai yra:
- Jei furunkulas yra didelis ir pats neplyšta, gali prireikti chirurginio gydymo – furunkulo viršus yra įpjaunamas arba praduriamas ir išvalomi pūliai.
- Antiseptikų tepimas ant pažeistos vietos, siekiant sumažinti infekcijos plitimą.
- Antibiotikų terapija, kai infekcijos mastas reikalauja tokio sprendimo. Antibiotikai parenkami pagal pasėlio rezultatus.
Priežiūra ir profilaktika
Po gydymo svarbu užtikrinti tinkamą odos priežiūrą, kad būtų išvengta pasikartojimo. Tai apima reguliarią higieną, drabužių, kurie trinasi į odą, vengimą ir saugumą darbo metu, jei yra kontaktas su kitais žmonėmis. Venkite dalytis asmeninės higienos reikmenimis su kitais, kad sumažintumėte infekcijų riziką.
