Pagrindinis > Odos ligos > Pėdų grybelis

Pėdų grybelis

Pėdų grybelis (lot. tinea pedis) – dažniausia grybelinė odos infekcija, pažeidžianti padus, tarpupirščius ir pėdų kraštus.

Rizika per gyvenimą susirgti pėdų grybeliu siekia 25 proc.
Būdinga lėtinė eiga, dažniausiai abipus
Dažniausi sukėlėjai: T. rubrum, T. interdigitale
Infekcijos šaltinis: batai, kojinės, kilimai, viešieji baseinai, sporto salės, pirtys, dušai, viešbučiai

Rizikos veiksniai

grybelinės odos ligos šeimoje
pėdų deformacijos
viešųjų baseinų lankymas
traumos
jutimų sutrikimai pėdose
cukrinis diabetas
kojų kraujotakos sutrikimai

Klasifikacija

Tarpupirščių
Padų

Klinika

Pėdų grybelio pasireiškimas, simptomai priklauso nuo ligos formos.

Tarpupirščių grybelis:

būdingas pleiskanojimas, paraudimas, įtrūkimai, odos raginio sluoksnio atsisluoksniavimas (odos lupimasis) tarpupirščiuose

Padų grybelis, pasireiškia dviem formomis:

vienai labiau būdinga pleiskanojimas, įtrūkimai, odos sukietėjimas
gali plisti į šoninius ir/ar nugarinį pėdos paviršių

kitai labiau būdingos pūslelės pėdos skliaute, kurios plinta į šoninius paviršius. Pūslelėms plyšus susidaro nedideli odos paviršinio sluoksnio defektai (erozijos), šašai
taip pat būdingas niežėjimas

Diagnostika

Dažniausiai diagnozei nustatyti pakanka:

anamnezės
klinikos

Retesniais atvejais, kai duomenų iš anamnezės ir klinikos nepakanka, atliekami laboratoriniai tyrimai:

pleiskanų mikroskopija. Tyrimas parodo, ar grybelis, jo dalys (hifai, sporos) rastos mėginyje
pasėlis. Tyrimu identifikuojama tiksli sukėlėjo rūšis, nustatomas jautrumas priešgrybeliniams vaistams

Gydymas

Konsultacijos metu gydymas parenkamas kiekvienam pacientui asmeniškai. Pirmo pasirinkimo gydymas – vietinio poveikio priešgrybeliniai vaistai. Sisteminiai geriamieji priešgrybeliniai vaistai skiriami tuo atveju, jei yra: