Paprastoji purpura

Paprastoji purpura (lot. purpura simplex) – hematologinė liga, kuriai būdingas padidėjęs polinkis susidaryti kraujosruvoms (mėlynėms) dėl padidėjusio kraujagyslių trapumo.

• labai dažna liga
• dažniau paveikia moteris nei vyrus
• tiksli atsiradimo priežastis ir mechanizmas lieka neaiškūs
• gali būti įvairių sutrikimų vienu iš simptomų arba normos variantu
• gali pasitaikyti daugiau šios ligos atvejų šeimoje

Rizikos veiksniai

Tikimybę išsivystyti šiai ligai didina šie veiksniai:

• maža kūno masė
• krešėjimo sistemą veikiančių vaistų vartojimas (aspirino, antikoaguliantų kaip varfarino)
• buvęs gliukokortikoidų (hormonų) vartojimas
• saulės poveikis

Klinika

Paprastajai purpurai būdinga:

• odos arba/ir gleivinių spalvos pakitimas dėl mažų kraujagyslių pažeidimo ir kraujo išsiliejimo
• spalvos pokyčiai atsiranda savaime, be prieš tai buvusio sumušimo
• pradinė spalva violetinė, kuri per kelias savaites pereina keletą etapų, tuomet gali būti matomos šios spalvos: oranžinė, ruda, mėlyna, žalia
• pagal dydį: iki 2 mm vadinama petechijomis, didesnės – echimozės
• lokalizacija: šlaunys, sėdmenys, žastai

Diagnostika
Dažniausiai diagnozei nustatyti užtenka paciento apklausos ir apžiūros duomenų. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurio metu tikrinami krešėjimo rodikliai (būdingas normos variantas).

Gydymas
Specialaus gydymo nėra. Pati liga, nesant kito susirgimo, nepavojinga gyvybei. Rekomenduojama koreguoti rizikos veiksnius, vengti aspirino ir jo turinčių preparatų.

Žymės