Kapiliaritas: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Kapiliaritas – gerybinė odos būklė, kai padidėjus kapiliarų pralaidumui eritrocitai migruoja pro kapiliarų sieneles ir nusėda odoje. Tai sukelia raudonas–purpurines dėmes, plokšteles ar kraujosrūvas (purpura). Būklė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau pastebima vyrams.

Dažnai tikslios priežasties nustatyti nepavyksta. Kartais kapiliaritas gali atsirasti dėl tam tikrų vartojamų preparatų ar maisto priedų reakcijos, virusinės infekcijos arba po intensyvios fizinės veiklos. Paprastai paveikiami kitaip sveiki žmonės.

Dažniausiai pažeidžiamos apatinės galūnės, tačiau kartais pokyčių atsiranda ir ant rankų. Odos spalva gali kisti nuo raudonos–purpurinės iki rudos – tai priklauso nuo irstančio hemosiderino. Kartais kartu gali jaustis niežulys.

Dažniausiai diagnozei pakanka gydytojo apklausos ir odos apžiūros. Retesniais atvejais, norint atmesti kitas ligas – vaskulitus, odos limfomą ar dermatitus – gali būti paimama odos biopsija. Kraujo krešėjimo tyrimai (koagulograma) atliekami siekiant atmesti krešėjimo sutrikimus.

Kapiliaritas laikomas gerybine būkle ir nėra užkrečiamas. Ji nesusijusi su rimtomis sisteminėmis ligomis, tačiau dėl išvaizdos pokyčių gali nerimą kelti. Svarbu įsitikinti, kad pokyčiai tikrai atitinka kapiliaritą, o ne kitą ligą.

Gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į galimą priežastį. Jei nustatoma sukėlusi priežastis – preparatas ar maisto priedas – ji šalinama, po to stebima odos dinamika kelis mėnesius. Pažeistoms vietoms ant apatinių galūnių gali padėti kompresinės kojinės; taip pat taikoma fototerapija ar gydytojo parinktas vietinis gydymas.

Jei odos pokyčiai nepraeina, plinta arba atsiranda naujose kūno vietose – verta pasikonsultuoti su dermatologu. iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę nuotolinės konsultacijos metu – pagal nuotraukas ir aprašymą – ir pasiūlyti tolimesnius žingsnius.