Grybiškoji granulioma

- liga du kartus dažniau pasireiškia vyrams nei moterims
- būdingesnė vyresniame amžiuje (55-60 metų tarpe)
- 15 – 17 proc. dažniau Šiaurės Amerikoje ir Azijoje nei Europoje
sudaro 39% visų odos limfomų
Rizikos veiksniai
Nors tikslių ligos atsiradimo priežasčių nėra išaiškinta, tačiau tam tikri veiksniai gali paskatinti ligos pasireiškimą:
- UV spinduliai
- infekcijos (Epštein-Baro virusas, citomegalo virusas, ŽIV)
- įvairūs profesiniai veiksniai (apšvita, cheminės medžiagos)


Plokštelės stadija


Auglio stadija


Grybiškajai granuliomai būdingos pagrindinės trys stadijos, kurios kelios gali egzistuoti tuo pačiu metu:
- dėmės stadija – būdinga rausvos spalvos, pleiskanojančios įvairaus dydžio dėmės, gali būti lokalizuotos arba išplitusios saulės negaunančiuose odos plotuose. Dažniausiai ankstyvas ligos požymis.
- plokštelės stadija – rausvos ar rusvos spalvos, didesnio ploto odos iškilimas, netaisyklingais kraštais ir skirtingu paviršinio odos sluoksnio įtraukimu.
- auglio stadija – būdingas darinys nuo 1 cm dydžio, gali būti atsiradęs iš dėmės ar plokštelės stadijos arba susidaręs iškart naujai. Turi polinkį išopėti. Augimo sparta būna labai skirtinga.
Diagnostika
Ankstyvose stadijose diagnostika apsunkinta. Vėliau ligai diagnozuoti dažniausiai pakanka ligonio apklausos ir apžiūros duomenų, derinant juos su odos biopsijos atsakymu. Norint nustatyti ligos išplitimą, naudojami radiologiniai tyrimo metodai.
Kiekvienam pacientui gydytojas asmeniškai sudaro tinkamiausią gydymo planą pagal ligos stadiją. Gali būti naudojami:
- Vietiniai tepami hormonai, vietinė chemoterapija, fototerapija, spindulinė terapija – ankstyvoje ligos stadijoje
- Retinoidai, mažų dozių metotreksatas ir kiti imuninę sistemą veikiantys vaistai, chemoterapija, biologinė/ imunoterapija – pažengusioje stadijoje ar atspariems kitam gydymui pacientams
- Alogeninė kamieninių ląstelių transplantacija – vienintelis pilnai išgydantis gydymo būdas pažengusios stadijos ligai


Rožinė dedervinė
ūmi, savaime praeinanti, egzanteminė odos liga, kuri pasireiškia niežtinčiais, kiek uždegimiškais, pleiskanojančiais bėrimais, dažniausiai liemens, krūtinės, viršutinių galūnių srityse.
Besilupančios odos sindromas
Besilupančios odos sindromas (angl. peeling skin syndrome) – genetinis sutrikimas, kuriam būdingas pastovus odos lupimasis. Liga pasireiškia nuo gimimo arba pirmais gyvenimo metais
tęsiasi visą gyvenimą…
Paraneoplastinių virškinimo trakto navikų sindromų pasireiškimas odoje
reti sutrikimai, pasireiškiantys dėl imuninės sistemos atsako į vėžinį procesą (neoplaziją) organizme. Virškinamojo trakto neoplazijos dažniau sukelia odą paveikiančius paraneoplastinius sindromus.