Žvynelinė
-
- Psoriazė gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau ji dažniausiai nustatoma suaugusiems (nuo 30 iki 39 metų ir nuo 50 iki 69 metų)
- Psoriazės sergamumas tarp moterų ir vyrų – vienodas
- Psoriazė nėra infekcija ir nėra užkrečiama.
- Psoriazinis artritas – dažna žvynelinės gretutinė liga
- Psoriazės sunkumą lemia tai, kiek yra pažeista kūno paviršiaus ir kiek liga turi įtakos žmogaus gyvenimo kokybei
- Žvynelinė – nepagydoma liga, bet labai reta mirties priežastis
Priežastys, rizikos veiksniai
Mokslininkai dar nenustatė tikslios psoriazės priežasties, tačiau patvirtinta, kad liga išsivysto dėl imuninių, genetinių ir aplinkos veiksnių derinio:
-
- Imuninio – pažeistas įprastas odos sluoksnių atsinaujinimas, imuninės ląstelės skatina greitą odos ląstelių dauginimąsi odos paviršiuje, kyla uždegimas.
- Genetikos (40 proc.) – paveldimumas, t.y. teigiama šeiminė anamnezė (pvz.: serga artimi giminės – mama ar tėtis, ar močiutė ir kt.).
- Aplinkos veiksnių – bakterinės ir virusinės infekcijos (pvz. ŽIV), rūkymas, alkoholio vartojimas, stresas ir tam tikri vaistai (beta blokatoriai, litis, vaistai nuo maliarijos) gali turėti įtakos žvynelinės išsivystymo rizikai arba pabloginti simptomus.
Genetinis polinkis laikomas pagrindiniu rizikos veiksniu, tačiau aplinkos ir elgesio veiksniai taip pat gali turėti įtakos žvynelinės išsivystymui ir eigai.
Pagrindiniai:
-
- Plokštelinė (dažniausia – 80 proc.)
- Lašelinė
- Pustulinė
- Eritroderminė
Retesni, pagal kūno sritis:
-
- Raukšlių
- Nagų
- Rankų ir padų
Simptomai
-
- Bėrimai gali būti matomi visose kūno srityse (išskyrus gleivinėse)
- Dažnai išplitę, susiliejantys
- Sausi, raudoni arba tamsios spalvos odos pažeidimai (papulės, plokštelės, mazgeliai, pustulės (pūslelės)
- Bėrimai dažniausiai yra padengti sidabrinėmis arba baltomis pleiskanomis
- Nagų pakitimai – gali būti pakitusios spalvos, aptrupėję, atsisluoksniavę, gali būti matomos mažos duobutės (antpirščio fenomenas)
- Sąnarių skausmas, sąstingis (esant psoriaziniam artritui)
-
- Žvynelinė diagnozuojama atlikus apklausą, surinkus detalią gyvenimo, ligos istoriją ir atlikus fizinį ištyrimą (apžiūrėjus, apčiuopus bėrimus). Žvynelinei ypač būdingas Aušpico fenomenas – lengvai mentele pakrapščius bėrimą, stebimi smulkūs kraujo lašiukai)
- Sudėtingais atvejais atliekama odos biopsija
- Kitų laboratorinių tyrimų, kurie patvirtintų diagnozę, nėra
Papildomas įvertinimas
-
- Žvynelinė sergantys pacientai įvertinami dėl psoriazinio artrito, ir jeigu įtariamas pažeidimas, atliekami radiologiniai tyrimai, nukreipiama gydytojo reumatologo konsultacijai)
- Įvertinami kitų gretutinių ligų požymiai (nutukimas, metabolinis sindromas, hipertenzija, diabetas ir aterosklerozinė liga)
- Ligos išplitimas ir sunkumas vertinamas naudojant žvynelinės ploto ir sunkumo indeksą (Psoriasis Area and Severity Index, PASI)
- Žmonių sergančių žvyneline gyvenimo kokybė nustatoma pagal standartizuotą klausimyną (angl. Dermatology Life Quality Index, DLQI). Žmonės, sergantys psoriaze dažnai jaučiasi labai prastai dėl savo odos, o kai kurie patiria depresiją ar nerimą.
Dažniausios ligos tarp kurių svarstoma, nustatant žvynelinę – seborėjinis dermatitas, lėtinė kerpligė, atopinis dermatitas ir monetiškasis dermatitas, rečiau – poūmė odos raudonoji vilkligė, plaukinė raudonoji dedervinė, niežai ir odos T ląstelių limfoma.
Gydymas
-
- Psoriazė nepagydoma liga, bet yra daug gydymo būdų, kurie sumažina ligos simptomus ir gerina odos būklę
- Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, kainos ir patogumo bei asmens reakcijos į gydymą
- Dažnai rekomenduojamas kompleksinis gydymas
- Žvynelinei gydyti naudojami vietinio poveikio priemonės, sisteminiai vaistai, taip pat taikoma šviesos terapija (fototerapija), rečiau lazerinė terapija
Patarimai
-
- Atsiradus panašiam bėrimui, kreipkitės į gyd. dermatovenerologą diagnozės patvirtinimui, gydymui.
- Jeigu Jums nustatyta žvynelinė – labai svarbu vengti rizikos veiksnių ar juos pašalinti.
- Gydymą naudokite kaip paskyrė gydytojas.
- Jeigu jaučiate nerimą, depresijos simptomus, pasakykite apie tai savo gydytojui, slaugytojai arba kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
- Kasdien naudokite emolientus (kremus, tepalus), nepaisant ar naudojate vietinio poveikio vaistus ar ne. Labiausiai tinkami drėkinantys kremai su šlapalu, salicilu, pieno laktatu arba su kitomis keratolitinėmis medžiagomis. Šios medžiagos turi drėkinantį ir pleiskanas atslokniuojantį poveikį. Dažniausiai patartina drėkinantį kremą tepti prieš vaistą ir leisti jam įsigerti.
Žymės
Vabzdžių Įkandimai
Kaip atpažinti skirtingų vabzdžių įkandimus, kuo jie skiriasi ir kada reikėtų sunerimti?
Židininė alopecija
Autoimuninė būklė, kuri sukelia plaukų slinkimą. Dažniausiai pasireiškia lokalizuotu plaukų netekimu skalpo dalyje, tačiau gali pasireikšti ir kitose plaukuotose kūno vietose.
Delnų ir padų pustuliozė
Reta lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pirmiausia pažeidžia delnų ir padų odą.
© 2023 iDerma