Psoriazė

Psoriazė (žvynelinė) – tai dažna, lėtinė, uždegiminė, pasikartojanti odos liga, kuria serga 2-3 proc. populiacijos. Psoriazė gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai ji nustatoma suaugusiems. Psoriazė nėra užkrečiama.

Psoriazei gali būti būdingi:

• odos bėrimai (dažniausiai plokštelės ir/ar papulės), kurie padengti sidabrinėmis arba baltomis pleiskanomis (žvynais);
• po kontakto su saule – stebimas bėrimų sumažėjimas (ne visais atvejais);
• dažniausiai beriamos sritys: oda už ausų, skalpas, lenkiamųjų alkūnių ir kelių oda bei kryžkaulis;
• nagų pažeidimai (trečdaliui sergančiųjų), kurie kartais supainiojami su nagų grybeliu;
• sąnarių tinimai, skausmai (psoriatinis artritas);
• psichosocialiniai ir gyvenimo kokybės pokyčiai;
• gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporozė, uždegiminės žarnyno ligos.

Priežastys, rizikos veiksniai

Mokslininkai dar nenustatė tikslios psoriazės priežasties, tačiau žinoma, kad liga išsivysto dėl genetinių, imuninių, ir aplinkos veiksnių derinio.

Skiriami 2 psoriazės tipai:

1. I tipas
   • Susergama iki 40 metų.
   • Dažniau sunkesnė ligos eiga.
   •  Šeimyninis paveldėjimas (60-70 %).
2. II tipas
   • Serga virš 40 metų.
   • Santykinai lengvesnė ligos eiga.

Sergant žvyneline ligos eiga yra kintanti: bėrimų gali padaugėti, sumažėti ar visai išnykti. Bėrimus gali provokuoti infekcijos, stresas, alkoholis, rūkymas, tam tikrų vaistų vartojimas, nesubalansuota mityba, mechaniniai, fiziniai ar cheminiai dirgikliai bei kiti faktoriai.

Psoriazės klasifikacija
• Plokštelinė psoriazė (dažniausia forma);
• Lašelinė psoriazė;
• Pustulinė psoriazė;
• Odos raukšlių psoriazė;
• Eritroderminė psoriazė;
• Nagų psoriatinė liga;
• Psoriatinis artritas.

Diagnostika

Psoriazė diagnozuojama apklausos ir fizinio ištyrimo (apžiūros, apčiuopos) metu, retesniais atvejais prireikia odos biopsijos tyrimo. Žvynelinei būdinga Aušpico simptomų triada – lengvai mentele pakrapščius bėrimą, stebima rožinės spalvos, plona, blizganti plėvele, o pakrapščius plėvelę – išryškėja smulkūs taškiniai kraujo lašeliai. Kitų laboratorinių tyrimų, kurie patvirtintų psoriazės diagnozę, nėra.

Papildomas ištyrimas:

Psoriaze sergantys pacientai įvertinami dėl psoriazinio artrito, ir jeigu įtariamas pažeidimas, atliekami radiologiniai tyrimai, nukreipiama gydytojo reumatologo konsultacijai. Įvertinami kitų gretutinių ligų požymiai (nutukimas, metabolinis sindromas, hipertenzija, diabetas ir aterosklerozinė liga).

Gydymas

Psoriazė nepagydoma liga, bet yra daug gydymo būdų, kurie sumažina ligos simptomus ir gerina odos būklę. Dažnai rekomenduojamas kompleksinis gydymas. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, gretutinių ligų, kainos ir patogumo bei asmens reakcijos į gydymą.

Kiekvieno ligonio gydymas turėtų būti individualus. Diagnozavus psoriazę, dažniausiai skiriami vietinio poveikio vaistai: hormoniniai preparatai, vitamino D kombinacija su hormoniniais vaistais, atsluoksniuojantys keratolitikai (salicilo rūgštis, emolientai su šlapalu). Nesant odos būklės pagerėjimo taikant vietinius vaistus – skiriamos ultravioletinių spindulių terapijos (fototerapijos). Jei taikant kombinuotą gydymą (vietinius vaistus ir fototerapijas) nepasiekiamas pakankamas gydymo efektas per 3 mėnesius laiko ir liga toliau trikdo paciento gyvenimo kokybę ir/ar gyd. dermatovenerologo nustatoma vidutinė/sunki psoriazė – skiriamas sisteminis gydymas geriamais ar leidžiamais vaistais (metotreksatu ar acitretinu). Jeigu skiriant maksimalią toleruojamą metotreksato ar acitretino dozę, gydymo tikslas nepasiekiamas per 3 mėnesius nuo gydymo pradžios gali būti skiriamas biologinis vaistas (biologinius vaistus skiria tik tretinio lygio dermatovenerologijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos).

Sergant psoriaze – labai svarbu vengti rizikos veiksnių (pvz., streso, alkoholio, rūkymo).

Žymės