Dermatofibroma

Paprastai dermatofibroma atsiranda kaip kietas, lygiu paviršiumi, rausvas, rusvas mazgas arba mazgelis / papulė. Dydis tarp 0,5 – 1,5 cm, dažniausiai 7 – 10 mm. Šviesiaodžiams asmenims darinio spalva varijuoja nuo rožinės iki šviesiai rudos, tamsiaodžiams nuo tamsiai rudos iki juodos, viduryje gali būti šviesesnis plotas. Įprastai nesukelia papildomų simptomų, tačiau pasitaiko atvejų kuomet jaučiamas tempimas, skausmas, niežėjimas, odos jautrumas. Specifinis dermatofibromai būdingas ženklas: suspaudus odą aplink darinį, jos paviršius ties dariniu įdumba (angl. pinch sign).

Diagnostika

Diagnozei nustatyti gydytojui dermatovenerologui dažniausiai pakanka paciento apklausos ir apžiūros duomenų, naudinga atlikti dermatoskopiją (darinio struktūrų išdidinimą). Retesniais atvejais, diagnozei patikslinti, gali būti atliekamas darinio chirurginis pašalinimas ir histologinis ištyrimas (odos biopsija).

Dermatofibroma dažniausiai nesukelia simptomų ir nėra pavojinga, todėl gydymas taikomas tik tada, kai norima patikslinti diagnozę arba paciento pageidavimu estetiniais tikslais. Galimi destrukciniai dermatofibromos šalinimo būdai yra chirurginis gydymo būdas (išpjovimas), krioterapija (gydymas šalčiu gydymo įstaigoje), elektrochirurgija, lazerinis gydymas. Nepriklausomai nuo pasirinkto gydymo būdo, dermatofibromos gali atsinaujinti, o po chirurginio gydymo randas dažnai lieka matomas ir neatitinka keliamų estetinių lūkesčių.

Svarbu
Pasitaiko atvejų, kada dermatofibromą galima supainioti su piktybiniu odos naviku, todėl odos dariniai turėtų būti įvertinti gydytojo dermatovenerologo atliekant ištyrimą dermatoskopu, o kartais pasitelkiant odos biopsiją.

Žymės