Delnų ir padų pustuliozė

Delnų ir padų pustuliozė (lot. pustulosis plantaris et palmaris) – reta lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pirmiausia pažeidžia delnų ir padų odą.
- Dažniausiai pasireiškia moterims 40 – 69 metų amžiuje ir rūkantiems asmenims
- Ligos pasireiškimui įtakos turi genetika, todėl dažniau pasireiškia asmenims, kurių artimieji serga šia liga
- Dažniau pasireiškia asmenims, kurių artimieji ar/ir jie patys kartu serga žvyneline (psoriaze)
- Gali stipriai bloginti gyvenimo kokybę, mažinti darbingumą
- Ligos priežastis įprastai lieka nežinoma
Rizikos veiksniai
Nors tiksli ligos priežastis nežinoma, tam tikri veiksniai gali paskatinti šios retos ligos išsivystymą:
- rūkymas
- bakterinės infekcijos (lėtinis tonzilitas, sinusitas, dantų infekcijos)
- kontaktinis dermatitas (dažniausiai sukeltas metalų)
- tam tikri medikamentai (biologinė terapija, kiti imunitetą slopinantys vaistai)




Klinika
Delnų ir padų pustuliozei yra būdingas:
- bėrimas atsinaujinančiomis pūslelėmis pripildytomis sterilaus skysčio
- pūslelės linkusios susilieti raudoname fone
- po kelių dienų atsiranda pleiskanų, skausmingų įtrūkimų
- taip pat būdingas niežėjimas, skausmingumas ir deginimo jausmas
- lokalizacija: delnai ir padai
Diagnostika
Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apklausos ir apžiūros, esant neaiškumų, iš pūslelių gali būti paimamas tepinėlis, siekiant atmesti galimą infekciją. Retais atvejais atliekama odos biopsija.
Gydymas
Konsultacijos metu gydymas skiriamas kiekvienam pacientui asmeniškai. Specifinių vaistų, skirtų konkrečiai šiai ligai gydyti, nėra. Gydymui gali būti naudojami:
- vietinio poveikio hormonų (gliukokortikoidų) tepalai
- drėkinamieji kremai, emolientai
- retinoidai
- fototerapija
- retinoidų ir fototerapijos derinys
- sunkesniais atvejais, jei nepadeda išvardintos priemonės, gali būti naudojamas metotreksatas ar kiti imuninę sistemą slopinantys vaistai
Prevencijos priemonės ir naudingi patarimai
Delnų ir padų pustuliozės simptomus palengvinti ir sumažinti ligos pasikartojimo dažnį gali padėti šios priemonės:
- metimas rūkyti
- odos apsauga nuo kontaktinį dermatitą sukeliančių veiksnių (vengiant drėgnos darbo aplinkos, dėvint pirštines, naudojantis jautriai odai skirtomis higienos priemonėmis)
- vengimas stresinių situacijų
- užsitęsusių infekcinių ligų gydymas (pvz.: esant lėtiniam tonzilitui, otorinolaringologo konsultacija dėl tonzilių pašalinimo)


Žymės
Rožinė dedervinė
ūmi, savaime praeinanti, egzanteminė odos liga, kuri pasireiškia niežtinčiais, kiek uždegimiškais, pleiskanojančiais bėrimais, dažniausiai liemens, krūtinės, viršutinių galūnių srityse.
Besilupančios odos sindromas
Besilupančios odos sindromas (angl. peeling skin syndrome) – genetinis sutrikimas, kuriam būdingas pastovus odos lupimasis. Liga pasireiškia nuo gimimo arba pirmais gyvenimo metais
tęsiasi visą gyvenimą…
Grybiškoji granulioma
Dažniausiai pasitaikanti pirminė odos T – ląstelių limfoma (kraujo vėžys). Grybiškajai granuliomai būdingos pagrindinės trys stadijos, kurios kelios gali egzistuoti tuo pačiu metu