Daugiaformė raudonė

Daugiaformė raudonė (lot. erythema multiforme) – ūminė ir neretai linkusi vis atsinaujinti gleivinių bei odos liga, kuriai būdingas specifinis taikinio formos bėrimas.

• gali būti laikoma IV tipo padidinto jautrumo (alergine) reakcija
• galimai atsiranda dėl infekcijos (dažnai Herpes simplex viruso), tam tikrų vaistų (antibiotikų, antiepilepsinių, nesteroidinių priešuždegiminių), vakcinų ar kitų veiksnių žalingo poveikio
• nuolatinės, nepraeinančios daugiaformės raudonės atveju gali būti dėl vėžinių susirgimų, uždegiminių žarnyno ligų, hepatito C
• būdinga jauniems suaugusiesiems, šiek tiek labiau vyrams
• būna skirstoma į didžiąją ir mažąją formas
• didžiosios atveju būna labiau įtrauktos gleivinės

Klinika

Pasireiškimui odoje būdingas specifinis bėrimas:

• simetriškas bėrimo išsidėstymas
• pradžioje būdingos mažos raudonos papulės (apčiuopiami odos iškilimai), kurios vėliau virsta taikinio formos bėrimu
• taikinio formos bėrimas sudarytas iš trijų zonų: centrinės, ryškesnės nekrozės zonos, aplink ją šviesesnės patinusios zonos ir galiausiai kraštinės raudonos zonos
• kartais bėrimas gali būti ir atipinis, tuomet nesimato ryškių spalvos kitimų pagal zonas
• bėrimas gali būti skausmingas, niežtintis, kartu su patinimu
• lokalizacija: dažniausiai tiesiamieji galūnių paviršiai

Pasireiškimas gleivinėse:

• atsiranda pūslelių pavidalu, kurios plyšta palikdamos žaizdeles
• pažeistos vietos skausmingos,todėl esant pažeidimams burnoje, gali trukdyti valgymui
• lokalizacija: dažniausiai burnos, rečiau šlapimo ir lytinių organų gleivinėse

Diagnostika

Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka paciento apklausos ir apžiūros duomenų. Tačiau kilus abejonių arba norint išsiaiškinti galimą ligos priežastį, ligą skatinančią gretimą būklę, gali būti atliekami šie tyrimai:

• bendras kraujo tyrimas
• ENG
• kepenų funkcijos testai
• infekcijų žymenų tyrimai
• krūtinės rentgenograma

Gydymas

Lengvais atvejais gydymas gali būti nereikalingas, tačiau nuolat varginant simptomams ar sunkesniais atvejais, konsultacijos metu gydytojas gali sudaryti individualų gydymo planą, skirtą bendrai būklei pagerinti. Gydymui būna naudojami:

• jei niežti – geriamieji antihistamininiai vaistai, tepami hormoniniai tepalai, kremai
• jei pažeistas gleivinės vietas skauda – antiseptikai, vietiniai anestetikai
• jei pavyko nustatyti daugiaformės raudonės atsiradimą paskatinusią infekciją – jos gydymas
• jei pavyko surasti kitą ligą skatinantį dirgiklį, reiktų jo vengti
• jei stipriai pažeistos gleivinės, gali prireikti geriamųjų steroidų (hormonų) terapijos
• jei pažeidimai vis atsinaujina – bent 6 mėnesius taikomas antivirusinis gydymas (dažniausiai acikloviru), kartais gali būti naudojami priešmaliariniai bei kiti imuninę sistemą veikiantys vaistai

Žymės