Kas yra kontaktinis dermatitas ir ar jis užkrečiamas?
Kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, atsirandantis dėl tiesioginio sąlyčio su dirginančia arba alergizuojančia medžiaga. Jis nėra užkrečiamas ir neperduodamas iš žmogaus žmogui. Liga taip pat nėra paveldima, nors jautri oda ar atopinis dermatitas gali padidinti riziką.
Kuo skiriasi iritacinis ir alerginis kontaktinis dermatitas?
Iritacinis kontaktinis dermatitas atsiranda dėl tiesioginio cheminio ar fizinio poveikio – pavyzdžiui, dažno kontakto su vandeniu, valikliais ar tirpikliais, kurie pažeidžia odos apsauginį sluoksnį. Alerginis kontaktinis dermatitas – tai imuninės sistemos reakcija į konkretų alergeną, pvz., nikelį, kvapias medžiagas ar konservantus, o simptomai paprastai pasireiškia po 12–48 valandų nuo sąlyčio. Abu tipai gali pasireikšti vienu metu.
Kokie simptomai būdingi kontaktiniam dermatitui?
Dažniausiai pastebimas paraudimas, niežulys ir patinimas toje vietoje, kur įvyko kontaktas su dirgikliu. Gali atsirasti pūslelės, šlapiavimas, šašai, odos pleiskanojimas ar įtrūkimai – ypač ant rankų ir pirštų. Esant ilgesniam uždegimui, oda gali sustorėti.
Kokios medžiagos dažniausiai sukelia alerginį kontaktinį dermatitą?
Tarp dažniausių alergenų – nikelis (papuošaluose, sagtėse), kvapiosios medžiagos ir konservantai kosmetikoje, plaukų dažai, lateksas, klijai ir augalinės dervos. Iritacinio dermatito atveju pagrindiniai kaltininkai – dažnas rankų plovimas, valikliai, skalbimo priemonės ir tirpikliai.
Ar kontaktinis dermatitas gali praeiti savaime?
Jei pavyksta nustatyti ir pašalinti sąlytį su sukėlėju bei taikyti tinkamą odos priežiūrą – pvz., reguliariai naudoti emolientus ir vengti dirgiklių – dermatitas dažnai nurimsta per kelias savaites. Tačiau jei priežastis nenustatyta arba kontaktas tęsiasi, simptomai gali kartotis ar gilėti.
Kaip apsaugoti save nuo atkryčių?
Svarbiausia atpažinti ir vengti medžiagų, kurios sukelia reakciją. Dirbant su valikliais ar cheminėmis priemonėmis rekomenduojama naudoti apsaugines pirštines. Verta rinktis kosmetiką be kvapų ir agresyvių priedų, plauti rankas švelniu prausikliu ir drėkinti odą emolientais po kiekvieno plovimo. Profesinio dermatito atveju gali tekti peržiūrėti darbo sąlygas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei bėrimas nesumažėja per 1–2 savaites, plinta, skausminga, pūliuoja ar lydimas karščiavimo. Taip pat – jei paveiktos veido, akių vokų ar lūpų sritys, bėrimai dažnai kartojasi arba susiję su darbo sąlygomis. iDerma dermatologas gali įvertinti odos būklę nuotoliniu būdu – pagal nuotraukas ir aprašymą – ir pasiūlyti individualizuotą gydymo planą.
iDermakomanda konsultaciją suteiks per 24 valandas, paaiškins apie Jūsų diagnozę bei paskirs reikiamą gydymą nuotoliniu būdu!
Jeigu nesate tikri dėl savo diagnozės, nepadeda nereceptinės priemonės iš vaistinės - kreipkitės pagalbos į gydytoją dermatologą!