Eksfoliacinė Keratolizė: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Metodai | iDerma
Odos LigosViena iš galimų odos lupimosi priežasčių – eksfoliacinė keratolizė
Viena iš galimų odos lupimosi priežasčių – eksfoliacinė keratolizė
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra eksfoliacinė keratolizė?
Tai paviršinis odos raginio sluoksnio atsisluoksniavimas, dažniausiai pasireiškiantis delnuose ir pirštų šonuose. Pradžioje atsiranda smulkios, oru užpildytos pūslelės, kurios pratrūksta ir palieka apvalias ar ovalias pleiskanojančias zonas. Būklė nėra infekcija ir dažniausiai nėra alergija – ją sukelia odos sukibimo mechanizmo pokyčiai raginiame sluoksnyje.
Ar eksfoliacinė keratolizė yra užkrečiama?
Ne. Tai neužkrečiama būklė, nesusijusi su bakterijomis ar virusais. Ji neperduodama šeimos nariams ar kolegoms ir nėra susijusi su prasta higiena.
Kodėl simptomai dažnesni vasarą?
Šiluma ir didesnis prakaitavimas suminkština odą, o jai džiūstant raginis sluoksnis lengviau atsisluoksniuoja. Be to, vasarą dažniau užsiimama veikla, kuri didina trintį – sportu, lauko darbais. Apie pusę atvejų paūmėja būtent šiltuoju metų laiku.
Kaip atskirti nuo egzemos ar grybelinės infekcijos?
Egzema paprastai labiau niežti, būna ryškesnis paraudimas ir šlapiavimas. Grybelinę infekciją dažnai lydi žiedo pavidalo kraštai, pleiskanojimas pėdose ir nagų pakitimai. Eksfoliacinės keratolizės židiniai paprastai nėra ryškiai paraudę, mažiau niežti ir dažniau lokalizuojasi delnuose. Vis dėlto savarankiškai atskirti nelengva – jei abejojate, verta kreiptis į dermatologą.
Kaip tinkamai prižiūrėti odą, kad paūmėjimai būtų retesni?
Svarbiausia – vengti agresyvių valiklių ir tirpiklių, plauti rankas drungnu vandeniu ir iš karto tepti emolientą. Drėkinamąjį kremą rekomenduojama dėti kelis kartus per dieną, ypač po kiekvieno rankų plovimo ir prieš miegą. Dirbant su vandeniu ar chemikalais, naudokite apsaugines pirštines su plonomis medvilninėmis įdėklinėmis pirštinėmis po apačia, kad sumažintumėte prakaitavimą.
Ar ši būklė pavojinga?
Paprastai ne – eksfoliacinė keratolizė yra nepavojinga, tačiau gali būti varginanti ir kartotis. Netinkamai prižiūrint gali atsirasti skausmingų įtrūkimų ir padidėja antrinės infekcijos rizika. Laiku pritaikius tinkamą priežiūrą, komplikacijų galima išvengti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į dermatologą verta, jei būklė nepraeina per 4–6 savaites, atsiranda skausmingi įtrūkimai, pūliavimas ar patinimas, bėrimai išplinta į pėdas ar nagus, arba būklė trukdo dirbti ir kasdienei veiklai. iDerma dermatologai gali įvertinti odos būklę nuotolinės konsultacijos metu – pagal nuotraukas ir aprašymą greitai nustatoma diagnozė ir sudaromas individualus priežiūros planas.
iDermakomanda konsultaciją suteiks per 24 valandas, paaiškins apie Jūsų diagnozę bei paskirs reikiamą gydymą nuotoliniu būdu!
Jeigu nesate tikri dėl savo diagnozės, nepadeda nereceptinės priemonės iš vaistinės - kreipkitės pagalbos į gydytoją dermatologą!