Apgamų šalinimas: kada būtina, kokį metodą pasirinkti ir kaip tinkamai pasiruošti

Apgamą būtina šalinti, kai jis keičia dydį, formą ar spalvą pagal ABCDE kriterijus, kraujuoja, niežti arba dažnai traumuojamas. Taip pat šalinimą gali lemti estetinės priežastys – apgamas matomoje vietoje ar sukeliantis psichologinį diskomfortą. Esant bet kokiam įtarimui dėl piktybiškumo, sprendimą dėl šalinimo priima gydytojas.

Chirurginiu būdu apgamas išpjaunamas skalpeliu – tai tinka gilesniems ar įtartiniems dariniams, nes pašalintas audinys gali būti ištirti histologiškai. Lazerinis metodas taikomas paviršiniams, neįtartiniems apgamams estetiniais tikslais – gijimas greitesnis, randų rizika mažesnė, tačiau histologinis tyrimas neįmanomas. Elektrokoaguliacija naudojama mažiems paviršiniams dariniams ir pasižymi mažu kraujavimo pavojumi, tačiau tinka ne visiems apgamo tipams.

Procedūra atliekama su vietine nejautra, todėl skausmo nejaučiama. Ji paprastai trunka 15–30 minučių. Po nejautros praėjimo gali jaustis nedidelis jautrumas, kuris ilgainiui praeina.

Rando atsiradimas priklauso nuo pasirinkto metodo, apgamo dydžio ir individualių odos gijimo savybių. Lazerinis šalinimas paprastai palieka mažesnį randą nei chirurginis. Tinkama priežiūra po procedūros – apsauga nuo saulės (SPF 50+), žaizdos nespaudymas ir gydytojo nurodymų laikymasis – ženkliai sumažina randėjimo riziką.

Histologinis ištyrimas būtinas, kai apgamas keitėsi prieš šalinimą, turi bent vieną ABCDE požymį arba gydytojas turi įtarimų dėl piktybinio proceso. Tyrimas atliekamas tik po chirurginio šalinimo – po lazerinio ar elektrokoaguliacinio metodų audinys sunaikinamas ir histologijos atlikti neįmanoma.

Taip, tačiau po procedūros būtina griežta oda nuo saulės apsauga – rekomenduojama naudoti SPF 50+ ir vengti tiesioginių saulės spindulių gyjančioje vietoje. Saulė gali padidinti pigmentacijos ir randėjimo riziką, todėl ypač svarbu laikytis gydytojo nurodymų.

Prieš procedūrą reikia pasitarti su gydytoju dermatologu dėl apgamo pobūdžio ir tinkamiausio metodo. Svarbu informuoti gydytoją apie lėtines ligas, alergijas ir vartojamus papildus ar preparatus, kurie gali paveikti kraujo krešėjimą. Procedūros vietoje oda neturi būti pažeista ar su aktyviu uždegimu.

Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei apgamas keičia spalvą, dydį ar formą, kraujuoja, niežti arba atrodo neįprastai – nelaukiant, kol pokyčiai sustiprės. iDerma dermatologas gali įvertinti apgamo išvaizdą nuotolinės konsultacijos metu pagal nuotraukas ir aprašymą bei rekomenduoti, ar reikalingas asmeninis apsilankymas ir šalinimas.