iDerma

Suaugusio žmogaus galvos odą dengia maždaug 100 000 – 150 000 plaukų. Kasdien prarandame apie 100 plaukų, kuriuos netrukus pakeičia nauji. Plaukas auga vidutiniškai 1 cm per mėnesį greičiu, o jo augimo ir slinkimo greičiui įtakos turi mūsų gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, mityba, patiriamo streso lygis, įvairios ligos bei genetika.Viena dažniausių plaukų problemų – suintensyvėjęs slinkimas. Medikai plaukų slinkimą vadina alopecija ir skirsto jį į keletą tipų. Dažniausia vyrų plaukų slinkimo priežastis – androgeninė alopecija. Tai genetiškai nulemtas plaukų slinkimas, kuris pasireiškia vyresniame amžiuje. tačiau kai kuriais atvejais gali prasidėti net nuo 15-20 metų. Moterims androgeninė alopecija taip pat būdinga. tačiau ne tokia dažna ir pasitaiko apie 20-30 gyvenimo metus ar prasidėjus menopauzei.Androgeninis plaukų slinkimas yra nulemtas genetiškai ir paprastai neturi įtakos bendrai sveikatai. Tačiau retėjantys plaukai dažnai neigiamai paveikia žmogaus psichologinę būklę, gali pažeisti pasitikėjimą savimi ir nulempti kompleksus. Tai gali atsiliepti socialiniam, romantiniam ir net profesiniam gyvenimui. Žmogus gali gėdytis savo būklės, vengti bendravimo. tapti mažiau socialiai aktyvus. Kita dažna plaukų slinkimo priežastis – telogeninis plaukų slinkimas. Jį nulemia didelis emocinis stresas, išgyvenamos sunkios psichologinės traumos, operacijos, persirgtas gripas ar kita liga. Moterims šio tipo plaukų slinkimas pasireiškia ir po gimdymo. Šiuo atveju plaukų slinkimą sukelia pasikeitusi organizmo biocheminė pusiausvyra – ženklus streso hormonų lygio padidėjimas. Kai organizmas išgyvena didelį stresą, jis centralizuoja kraujotaką ties svarbiausiais gyvybiniais organais, o plaukai ir oda nukenčia. nes yra prasčiau aprūpinami deguonimi bei reikalingais elementais.Plaukų slinkimą gali lemti ir vitaminų bei mineralų trūkumas. Besilaikant neracionalių dietų dažnai žala sveikatai visų pirma pamatoma būtent per prastėjančią plaukų būklę. Taip pat plaukų slinkimas gali reikšti kad organizmas patiria ilgalaikį kažkurio gyvybiškai svarbaus elemento deficitą. Pavyzdžiui geležies, Vitamino D, magnio, cinko, seleno ar kitų.