Židininė alopecija

Židininė alopecija (alopecia areata) – tai autoimuninė būklė, kuri sukelia plaukų slinkimą. Dažniausiai pasireiškia lokalizuotu plaukų netekimu skalpo dalyje, tačiau gali pasireikšti ir kitose plaukuotose kūno vietose.

Paplitimas

Ligos dažnumas nesiejamas su rase, lytimi, pasireikšti gali tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vis dėlto dažniau stebima 20-30 metų amžiaus žmonėms. Bendra tikimybė susirgti šia liga gyvenimo eigoje siekia apie 2%.

Didesnę tikimybę susirgti židinine alopecija turi žmonės, kurie:

• serga kitomis autoimuninėmis ligomis
• skydliaukės ligomis
• turi pakitimų chromosomų rinkinyje (pvz.: Dauno sindromas)
• šeimoje yra sergančių alopecija(kadangi liga siejama su genetiniu paveldimumu)

Pažeidimo mechanizmas

Plauko augimas skirstomas į fazes:

• Anageno fazė (aktyvaus augimo), trunkanti nuo vienerių iki aštuonerių metų;
• Katageno fazė (transformacijos), trunkanti kelias savaites;
• Telogeno fazė (ramybės), trunkanti kelis mėnesius, po kurio pereinama į egzogeno (slinkimo) fazę.

Tikslus plaukų slinkimo mechanizmas nėra žinomas, tačiau siejamas su plauko pažeidimu anogeno fazėje, kuomet plaukas tinkamai nesusiformuoja ir greičiau pereina į kitas fazes.

Klinikiniai požymiai

Alopecia areata dažniausiai pasireiškia židininiu išplikimu, paliekant apvalius odos lopus plaukuotoje srityje. Dažniausiai pažeidžiamas skalpas, rečiau barzda, antakiai, blakstienos. Kai kuriems pacientams prieš plaukų slinkimą gali pasireikšti vietinis dilgčiojimas ar niežėjimas, apie 10–40% pacientų pastebimi nagų pokyčiai (pvz.: nagų įdubimas, paryškėjusios vagelės).

Kaip diagnozuojama alopecija?

Dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniu vaizdu, esant poreikiui gali būti atliekami papildomi tyrimai:

• Trichoskopija (plauko folikulo, plauko stiebo ir galvos odos tyrimas dermatoskopu);
• Plaukų ištraukimo testas (suimama apie 40-60 šalia vienas kito augančių plaukų, švelniai truktelint, testas laikomas teigiamu, jei ištraukiama daugiau nei 10proc. suimtų plaukų);
• Odos biopsija.

Gydymas

Mažesniam nei 50proc. plaukuotos srities pažeidimui gali būti taikomos kortikosteroidų (hormonų) injekcijos, vietinis gydymas stipriaiskortikosteroidas, ditranoliu, minoksidiliu. Esant didesniam pažeidimo plotui vietinė imunoterapija, sisteminiai kortikosteroidai, sisteminiai JAK inhibitoriai.

Svarbu pacientą supažindinti su ligos išeitimis, nes židininė alopecija nėra pagydoma liga, ji gali išnykti savaime, atsinaujinti arba progresuoti. Todėl svarbu pacientą informuoti apie gydymo galimybes, efektyvumą, esant dideliam diskomfortui naudinga rekomenduoti emocinę būklę gerinančias profesionalų konsultacijas, paramos grupes, kurios padėtų susitaikyti su išvaizdos pokyčiais.

Jeigu nežinote, koks gydymo būdas Jums tinkamiausias – kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą.

Žymės