Vyšninė angioma

• Vyšninė angioma dažniausia iš visų kitų angiomų rūšių
• Paveikia 7% visų suaugusiųjų ir net 75% virš 75 metų amžiaus
• Dažniausiai atsiranda nuo 30 metų amžiaus, bet gali ir anksčiau
• Vienodai dažnai pasitaiko vyrų ir moterų tarpe, taip pat nepriklauso nuo rasės
• Pastebėta, jog kartais turi ryšį su vėžiniais susirgimais

Vyšninei angiomai būdinga:

• išsidėsto grupėmis
• iš pradžių atrodo kaip ryškiai raudonos mažos plokščios dėmelės, kurios išauga į apčiuopiamas 1-5 mm (kartais iki 1 cm) dydžio papules (nedidelius odos iškilimus)
• mažo skersmens, gerai išreikštos ribos, kupolo formos, ryškiai raudonos spalvos, gali susijungti keletas į vieną darinį
• įvykus darinio trombozei (kraujagyslių užsikimšimui), pakeičia spalvą į juodą
• nesukelia papildomų simptomų, išskyrus traumavimo atveju gali pradėti kraujuoti
• lokalizacija: dažniausiai liemens, galūnių srityse (arčiau kūno), rečiausiai ant veido, delnų, pėdų

Vyšninės angiomos diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka paciento apklausos ir apžiūros duomenų. Esant galimybei, atliekama dermatoskopija. Retesniais atvejais diagnozei patikslinti galima darinio biopsija.

Gydymas ir prognozė

Vyšninė angioma savaime neišnyksta, bet neturi piktybinio potencialo, todėl gydymas dažniausiai skiriamas dėl estetinių priežasčių arba dėl pasikartojančio kraujavimo po traumavimo. 

Gydytojas dermatovenerologas kiekvienam pacientui asmeniškai, priklausomai nuo angiomos dydžio, parenka tinkamiausią jos pašalinimo būdą. 

Galimi gydymo būdai:

• elektrokauterizacija – specialiu prietaisu angioma suardoma kintama elektros srove
• lazerio terapija
• krioterapija (šalinimas šalčiu)

Žymės