Stazinis dermatitis
- Dažniau pasireiškia moterims nei vyrams
- Būdingiau asmenims virš 50 metų amžiaus
- Būdinga asmenims, turintiems įvairių kraujotakos sutrikimų
Rizikos veiksniai
Pagrindinis rizikos veiksnys – veninės kraujotakos sutrikimai/nepakankamumas. Kiti rizikos veiksniai, skatinantys stazinio dermatito išsivystymą:
- varikozinės venos
- aukštas kraujospūdis
- nutukimas, venų operacijos
- daugiavaisiai nėštumai
- praeityje buvę krešulių susidarymo epizodai
- stazinis širdies nepakankamumas
- lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas
- tam tikri gyvenimo būdo faktoriai, tokie kaip mažas fizinis aktyvumas, stovimas arba sėdimas darbas
Klinika
Ankstyvieji požymiai: kulkšnies patinimas, oranžiniai rudos spalvos dėmės, kartais vadinamos kajeno pipirų dėmėmis
Kiti požymiai:
- paraudimas (tamsesnės odos savininkams gali būti rudo, violetinio, pilko arba peleninio atspalvio)
- niežėjimas
- pleiskanojimas, šašai
- odos sausumas
- sunkumo ar skausmingumo pojūtis kojose po ilgo sėdėjimo ar stovėjimo
- padidėjusi rizika susirgti kontaktiniu dermatitu
- lokalizacija: dažniausiai apatiniame blauzdos trečdalyje
Diagnostika
Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka duomenų iš anamnezės ir klinikos.
Tačiau norint išsiaiškinti ligos priežastį, gali būti reikalingi papildomi tyrimai bei kitų specialybių gydytojų konsultacijos.
Gydymas
Konsultacijos metu kiekvienam pacientui asmeniškai sudaromas gydymo planas. Labai svarbu išsiaiškinti ligą sukėlusią priežastį ir ją gydyti. Taip pat gali būti taikomos ir papildomos priemonės:
- vitaminas C ir rutinas, kuris yra augalinis pigmentas ir antioksidantas, padedantis išlaikyti kraujagysles elastingas ir sveikas
- tepami vietinio poveikio gliukokortikoidai (hormonų tepalai)
- pakelta kojos padėtis (pagal galimybes kas kelias valandas)
- kompresinė terapija
- druskos naudojimo maiste ribojimas
- jei prisidėjo antrinė odos infekcija, gydymas vietiniais tepamaisiais arba geriamaisiais antibiotikais
Svarbu: ilgai negydant stazinio dermatito, liga progresuoja ir susidaro veninės opos, kurios gali kraujuoti, šlapiuoti ir galiausiai joms sugijus gali likti randai. Todėl pajutus anksčiau paminėtus simptomus, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar tiesiai į gydytoją dermatovenerologą.
Blizgančioji kerpligė
Epidermoidinė cista – gerybinis, lėtai augantis odos darinys. Dažniausiai pasireiškia ant veido ar kūno. Sužinokite apie diagnostiką ir gydymo būdus.
Taškinė keratolizė
Taškinė keratolizė – bakterijų sukeliama padų ir delnų odos liga, pasireiškianti nemaloniu kvapu ir smulkiomis duobutėmis. Sužinokite apie diagnostiką ir gydymo metodus.
Anguliarinis cheilitas
Anguliarinis cheilitas – lūpų kampučių uždegimas, pasireiškiantis įtrūkimais, paraudimu ir skausmu. Sužinokite apie gydymo metodus ir prevenciją.
© 2023 iDerma