Rožinė dedervinė

Rožinė dedervinė (lot. Pityriasis rosea) – ūmi, savaime praeinanti, egzanteminė odos liga, kuri pasireiškia niežinčiais, kiek uždegimiškais, pleiskanojančiais bėrimais, dažniausiai liemens, krūtinės, viršutinių galūnių srityse. Šia liga dažniausiai serga vyresni vaikai ir jauni suaugusieji (10 – 35 metų), kiek dažniau moterys nei vyrai. Kai kuriais atvejais prieš bėrimų atsiradimą gali pasireikšti galvos, gerklės skausmas, sloga, bendras negalavimas ar karščiavimas, tačiau paprastai ligos eiga yra besimptomė. Svarbu paminėti, kad rožinė dedervinė yra neužkrečiama liga ir nekelia pavojaus sveikatai.

Kas sukelia rožinę dedervinę?

• Persirgtos virusinės kvėpavimo takų infekcijos
• Žmogaus herpes 7 tipo viruso (HHV-7) reaktyvacija
• Nusilpusi imuninė sistema
• Gana dažnai priežastis lieka nežinoma

Klinika

• 50–90 procentų atvejų liga prasideda „motinine“ plokštele / dėme, kuri literatūroje dar vadinama medalionu. „Motininė“ plokštelė – tai ovali ar apvali, rausvos ar kiek oranžinės spalvos (angl. salmon pink), dažniausiai pleiskanojanti, 2–5 cm skersmens paprastai lokalizuojasi krūtinės, kaklo ar nugaros srityse.
• Netrukus atsiranda išcentrinis pleiskanojimas, nykstantis nuo centro į periferiją. Būdingos baltos, plonos pleiskanos, primenančios cigaretės popierių (angl. cigarette paper-like scale).
• Po kelių dienų, o kartais ir savaičių atsiranda dauginės smulkios eriteminės plokštelės, kurios dažniausiai išsidėsto pagal odos linijas („Kalėdų eglutės“ išsidėstymas pagal Blaschko linijas).
• Veidas suaugusiems dažniausiai lieka nepažeistas.
• Lydintys simptomai: niežėjimas, kuris įpastai nedidelis, tačiau gali būti ir labai stiprus.
• Dažniau ir sunkiau serga asmenys, turinys sausą odą arba sergantys atopiniu dermatitu.
• Vaikams ši liga pasireiškia netipinėse lokalizacijose: galvos plaukuotosios dalies srityje ir veide; rečiau – ir veide, ir apatinėse galūnėse arba pažastų, kirkšnių srityse.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis anamneze ir klinikiniu vaizdu. Retesniais atvejais, kai bėrimai nėra visiškai tipiniai, reikia tirti dėl kitų odos ligų. Kartais „motininė“ plokštelė gali būti panaši į bėrimą būdingą grybelinei odos infekcija. Tokiais atvejais atliekamas mikroskopinis odos tyrimas dėl grybelio.

Kraujo tyrimai sergant šia liga rutiniškai nėra atliekami.

Gydymas

• Dažnu atveju bėrimas išnyksta savaime per 4-8 sav.
• Rekomenduojama švelni odos priežiūra, emolientai 2-3 k./d., vengti dirginamųjų veiksnių.
• Esant intensyviam niežėjimui skiriami vietiniai vaistai.
• Kadangi niežėjimą gali paūminti prakaitavimas ir trintis, rekomenduojama vengti karšto dušo, intensyvaus prakaitavimo, odos šveitiklių, muilo.
• fototerapijos procedūros.
• Sunkiais atvejais, kai liga progresuoja, skiriami geriami vaistai ar taikomas priešvirusinis sisteminis gydymas.

Žymės