Psoriazė

Psoriazė (žvynelinė) – tai dažna, lėtinė, uždegiminė, pasikartojanti odos liga, kuria serga 2-3 proc. populiacijos. Psoriazė gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai ji nustatoma suaugusiems. Psoriazė nėra užkrečiama.

Psoriazei gali būti būdingi:

• odos bėrimai (dažniausiai plokštelės ir/ar papulės), kurie padengti sidabrinėmis arba baltomis pleiskanomis (žvynais);

• po kontakto su saule – stebimas bėrimų sumažėjimas (ne visais atvejais);
• dažniausiai beriamos sritys: oda už ausų, skalpas, lenkiamųjų alkūnių ir kelių oda bei kryžkaulis;
• nagų pažeidimai (trečdaliui sergančiųjų), kurie kartais supainiojami su nagų grybeliu;
• sąnarių tinimai, skausmai (psoriatinis artritas);
• psichosocialiniai ir gyvenimo kokybės pokyčiai;
• gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporozė, uždegiminės žarnyno ligos.

Priežastys, rizikos veiksniai

Mokslininkai dar nenustatė tikslios psoriazės priežasties, tačiau žinoma, kad liga išsivysto dėl genetinių, imuninių, ir aplinkos veiksnių derinio.

Skiriami 2 psoriazės tipai:

• I tipas
• Susergama iki 40 metų. 
• Dažniau sunkesnė ligos eiga.
• Šeimyninis paveldėjimas (60-70 %).
• II tipas
• Serga virš 40 metų. 
• Santykinai lengvesnė ligos eiga.

Sergant žvyneline ligos eiga yra kintanti: bėrimų gali padaugėti, sumažėti ar visai išnykti. Bėrimus gali provokuoti infekcijos, stresas, alkoholis, rūkymas, tam tikrų vaistų vartojimas, nesubalansuota mityba, mechaniniai, fiziniai ar cheminiai dirgikliai bei kiti faktoriai.

Psoriazės klasifikacija

• Plokštelinė psoriazė (dažniausia forma);
• Lašelinė psoriazė;
• Pustulinė psoriazė;
• Odos raukšlių psoriazė;
• Eritroderminė psoriazė;
• Nagų psoriatinė liga;
• Psoriatinis artritas.

Diagnostika

Psoriazė diagnozuojama apklausos ir fizinio ištyrimo (apžiūros, apčiuopos) metu, retesniais atvejais prireikia odos biopsijos tyrimo. Žvynelinei būdinga Aušpico simptomų triada – lengvai mentele pakrapščius bėrimą, stebima rožinės spalvos, plona, blizganti plėvele,

o pakrapščius plėvelę – išryškėja smulkūs taškiniai kraujo lašeliai.

Kitų laboratorinių tyrimų, kurie patvirtintų psoriazės diagnozę, nėra.

Papildomas ištyrimas:

Psoriaze sergantys pacientai įvertinami dėl psoriazinio artrito, ir jeigu įtariamas pažeidimas, atliekami radiologiniai tyrimai, nukreipiama gydytojo reumatologo konsultacijai.

Įvertinami kitų gretutinių ligų požymiai (nutukimas, metabolinis sindromas, hipertenzija, diabetas ir aterosklerozinė liga).

Gydymas

Nors psoriazė yra nepagydoma liga, yra daugybė būdų, kurie gali padėti mažinti simptomus ir gerinti odos būklę. Dažnai siūlomas kompleksinis požiūris į gydymą.

Gydymo metodai priklauso nuo ligos sunkumo, gretutinių ligų buvimo, gydymo kainos bei patogumo, ir paciento individualaus atsako į gydymą. Kiekvieno paciento gydymo planas yra individualus:

• Pradiniame etape dažnai taikomi vietinio poveikio metodai, siekiant tiesiogiai veikti pažeistą odą.
• Jei vietiniai metodai neduoda pakankamo efekto, gali būti taikomos šviesos terapijos.
• Esant vidutinės ar sunkios formos psoriazei, kai kombinuotas vietinių metodų ir šviesos terapijos gydymas nesuteikia pageidaujamo rezultato, gali būti rekomenduojami sisteminiai gydymo būdai.
• Kai tradiciniai gydymo būdai nesukelia norimo poveikio, gali būti svarstomas specializuotas gydymas, kuris yra skiriamas tik tam tikrose sveikatos priežiūros įstaigose.

Be to, sergant psoriaze, labai svarbu vengti žinomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, streso, alkoholio vartojimo ir rūkymo, kurie gali pabloginti ligos eigą ar sukelti jos paūmėjimą. Gydymo plano sudarymas ir keitimas visuomet turėtų būti atliekami gydytojų Dermatovenerologų specialistų.

Žymės