Nuožvarbos
Nuožvarbos ( lot. Pernio) – tai patologinė odos būklė, pasireiškianti odos paraudimu ar pamėlynavimu, atsiradusi dėl žemos temperatūros ir didelės drėgmės poveikio, staigios temperatūrų kaitos. Tai dažnas reiškinys, tačiau kodėl jos atsiranda nėra aišku. Manoma, kad odos pažeidimas atsiranda dėl nenormalaus kraujagyslių atsako į šalčio poveikį, lydint staigiam atšilimui. Šalčio sukeltas kraujagyslių susiaurėjimas ar spazmas, sukelia deguonies trūkumą audiniuose, stimuliuojantį uždegiminį atsaką. Be to, atšilus vėsiai odai, mažos kraujagyslės gali išsiplėsti greičiau nei šalia esančios didesnės, didėja jų laidumas, skysčiai iš kraujagyslių spindžio patenka į aplinkinius audinius, sukeliamas patinimas.
Klinika
Nugariniai plaštakų ar pėdų pirštų paviršiai- dažniausiai pažeidžiamos vietos. Rečiau nuožvarbos stebimos nosies, ausų kaušelių, šlaunų priekinių paviršių odoje – vietos kurios greičiausiai atvėsta.
Odos pažeidimas pasireiškia raudonomis arba violetinėmis dėmėmis, plokštelėmis, papulėmis, mazgeliais šalčio paveiktose vietose, kartu gali būti niežėjimas, skausmas, deginimas,patinimas, gali atsirasti pūslių, opų, kurios gali komplikuotis antrine bakterine infekcija. Oda išsausėja, pleiskanoja. Daugeliui pacientų nuožvarbos pasireiškia kaip ūmus pažeidimas, kuris prasideda praėjus 12-24 valandoms po nušalimo.
Nuožvarbų riziką didina: mažesnis nei normalus kūno svoris, padidėjęs prakaitavimas, moteriškoji lytis (nuožvarbos dažniausiai atsiranda jaunoms ar vidutinio amžiaus moterims), sutrikusi kraujotaka dėl gretutinių ligų (didesnis jautrumas temperatūros pokyčiams), metų laikas ir oro sąlygos (didelė drėgmė ir vėsus oras), rūkymas (kraujagysių ligos, pablogėjęs žaizdų gyjimas), šeiminis polinkis. Nuožvarbos dažnesnės ir kintant hormoniniam fonui organizme, todėl nėštumo metu nušalimai dažnesni. Provokuojantis veiksnys gali būti nedidelė trauma nuo šalčio neapsaugotoje srityje.
Gydymas ir prevencija:
Pasikartojimas gali būti pastebimas kasmet, prasidėjus šaltajam sezonui. Svarbiausia pažeistas sritis atšildyti palaipsniui, nes staigus sušalusios odos atšilimas, gali pabloginti būklę. Negalima masažuoti, trinti, dėti tiesioginės šilumos šaltinio.. Sušalus geriau išgerti arbatos ar kitokio karšto gėrimo ir taip sušildyti visą kūną. Vengti šalčio poveikio, kiek tik įmanoma. Pažeistą odą svarbu laikyti šiltai ir sausai, bet atokiau nuo tiesioginio šilumos šaltinio (mūvėti pirštines, avėti kojines). Galimos ne šiltesnes nei 10 laipsnių, 15-30 min. trukmės vonelės. Taip pat galimas losjono ar kremo tepimas, kuris maitina odą, niežėjimo palengvinimui. Esant erozijoms, išopėjimams svarbu dezinfekuoti antiseptikais, esant poreikiui švelniai sutvarstyti, kad būtų išvengta infekcijos. Svarbu vengti kąsymo. Galima ir dažniausia komplikacija esant odos pažeidimui- antrinė bakterinė infekcija.
Svarbu vengti ar apriboti buvimą lauke esant šaltam ir drėgnam orui. Rekomenduojama apsirengti keliais laisvų drabužių sluoksniais, dėvėti kumštines pirštines, medvilniniu pamušalu, neperšlampančias, avėti vilnones kojines, šiltą bei vandeniui atsparią avalinę – svarbu uždengti kuo daugiau atviros odos. Laikykite rankas, kojas, veidą sausai ir šiltai. Maitinačių, riebių kremų, tepalų kurių sudėtyje nėra vandens ar jo yra nedidelis kiekis naudojimas 30 min prieš buvimą lauke nuo šalčio neapsaugotoms veido, kūno vietoms. Rekomenduojama sumažinti kraujagysles sutraukiančių medžiagų vartojimą, pvz.: kofeinas, dekongestantai. Sušalus, nebandyti galūnių atšildyti greitai, sportuoti (fizinis aktyvumas skatina kraujo cirkuliaciją), mesti rūkyti.
Prognozė:
Nors nuožvarbos yra nemalonus, odos pažeidimas, šios patologijos prognozė gera, sunkesnių pasekmių dažniausiai nesukelia. Simptomai paprastai praeina savaime, be jokių nepageidaujamų reakcijų per 1-2 savaites, jeigu vengiama šalčio, infekninių komplikacijų.
Ksanteliazma
Ksanteliazma – riebalų sankaupos aplink akis, dažniausiai susijusios su cholesterolio padidėjimu. Sužinokite gydymo galimybes ir pasikonsultuokite su dermatologu
Gerybiniai (melanocitiniai) apgamai
Gerybiniai melanocitiniai apgamai – dažniausi odos dariniai. Sužinokite apie jų diagnostiką, priežiūrą ir rizikos veiksnius.
Vyšninė angioma
Vyšninė angioma – gerybinis kraujagyslių darinys ant odos, dažnai susijęs su amžiumi. Sužinokite apie gydymo būdus ir kreipkitės pagalbos į dermatologą.
© 2023 iDerma