Ksantelazma (dar rašoma „ksanteliazma“, lot. xanthelasma palpebrarum) – gelsvos, minkštos plokštelės ant akių vokų, kurias sudaro odoje susikaupusios cholesterolio prisipildžiusios ląstelės. Dažniausiai jos išsidėsto viršutinio voko vidiniame kampe, prie nosies, ir neretai simetriškai abiejose akyse. Pats darinys yra gerybinis ir neskauda, tačiau maždaug pusė žmonių, turinčių ksantelazmų, turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, o tyrimuose ksantelazma siejama su didesne išeminės širdies ligos rizika. Todėl ji yra ir estetinis klausimas, ir priežastis pasitikrinti lipidų kiekį kraujyje.
Kas yra ksantelazma?
Ksantelazma – dažniausia ksantomų (riebalinių odos darinių) rūšis. Ji priklauso vadinamosioms plokščiosioms ksantomoms: lipidų prisipildžiusios ląstelės (putotosios ląstelės) kaupiasi viršutiniame dermos sluoksnyje aplink smulkias kraujagysles. Darinys prasideda kaip mažas iškilimas ir per kelis mėnesius lėtai didėja. Jis nėra infekcinis, neperduodamas kitiems, nevirsta piktybiniu ir paprastai netrukdo vokams judėti, bet savaime neišnyksta.
Ksantelazmų turi apie 1 % žmonių. Moterims jos nustatomos beveik keturis kartus dažniau nei vyrams (apie 1,1 % ir 0,3 %). Ksantelazma gali atsirasti 20–70 metų amžiaus žmonėms, dažniausiai – 30–55 metų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis – lipidų apykaitos sutrikimas, tačiau ksantelazmų turi ir žmonės, kurių cholesterolio rodikliai normalūs. Dažniausi su ja siejami veiksniai:
- Padidėjęs cholesterolio ar trigliceridų kiekis – ypač paveldima šeiminė hipercholesterolemija ir mažas „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekis.
- Cukrinis diabetas ir atsparumas insulinui.
- Sumažėjusi skydliaukės funkcija (hipotireozė).
- Antsvoris, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis.
- Lėtinės kepenų ligos, sutrikdančios tulžies nutekėjimą (pvz., pirminis biliarinis cholangitas), ir nefrozinis sindromas.
- Kai kurie ilgai vartojami preparatai (pavyzdžiui, hormoniniai ar imunitetą slopinantys) ir mityba, kurioje daug sočiųjų riebalų bei alkoholio.
- Šeiminis polinkis – ksantelazmos ar padidėjusio cholesterolio atvejai šeimoje.
Retesniais atvejais ksantelazma atsiranda persirgus išplitusiu odos uždegimu (pvz., eritrodermija) ar alerginiu kontaktiniu dermatitu, net kai lipidų rodikliai normalūs.


Simptomai: kaip atrodo ksantelazma?
- Geltonos arba gelsvai oranžinės spalvos dėmelės, papulės ar plokštelės su aiškiomis ribomis.
- Dažniausiai minkštos, bet senesnės gali sukietėti ar net sukalkėti.
- Viena arba kelios, neretai simetriškos abiejuose vokuose.
- Tipinė vieta – viršutinio voko vidinis kampas prie nosies, rečiau – apatinis vokas.
- Neskauda, neniežti, paprastai netrukdo matyti, tačiau laikui bėgant lėtai didėja.
Pagal išplitimą gydytojai skiria keturis laipsnius: I – tik viršutiniai vokai; II – pažeidimas siekia vidinį akies kampą; III – abiejų viršutinių ir apatinių vokų vidinė pusė; IV – išplitusios plokštelės ir vidinėje, ir išorinėje vokų pusėje. Laipsnis ir plokštelių aukštis lemia, kuris šalinimo metodas tinka geriausiai.
Ksantelazma ir širdies sveikata
Apie 50 % pacientų, turinčių ksantelazmą, turi padidėjusį cholesterolio kiekį, todėl darinys gali būti pirmasis matomas lipidų apykaitos, skydliaukės ar kepenų sutrikimo ženklas. Tyrimuose ksantelazma siejama su didesne išeminės širdies ligos ir aterosklerozės rizika net tada, kai cholesterolio rodikliai normalūs. Atsiradus ksantelazmai reikėtų pasitikrinti lipidų kiekį kraujyje, gliukozę, skydliaukės hormonus ir kepenų rodiklius, o nustačius sutrikimą – gydyti jį drauge su šeimos gydytoju ar endokrinologu.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei ant vokų atsirado gelsvų plokštelių – dermatologas patvirtins diagnozę ir paskirs tyrimus priežasčiai nustatyti.
- Jei darinys greitai didėja, sukietėjo, skauda ar išopėjo – reikalinga apžiūra gyvai, nes taip gali atrodyti ir kiti vokų dariniai.
- Jei kartu jaučiate nuovargį, pastebite svorio pokyčius ar kitus lipidų apykaitos ar skydliaukės sutrikimų požymius.
- Jei ksantelazma trukdo dėl išvaizdos – dermatologas aptars šalinimo galimybes.
Diagnostika
Diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūros metu: ksantelazmos vaizdas būdingas, o dermatoskopija padeda ją atskirti nuo kitų vokų darinių. Neaiškiais atvejais darinys pašalinamas ir ištiriamas histologiškai – mikroskopu matomos lipidų prisipildžiusios ląstelės.
Priežasčiai įvertinti atliekami kraujo tyrimai:
- Lipidograma – bendrasis cholesterolis, MTL ir DTL cholesterolis, trigliceridai.
- Gliukozė nevalgius (prireikus – glikuotas hemoglobinas).
- Skydliaukės funkcija (TTH, laisvasis T4).
- Kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai.
Ant vokų pasitaiko ir kitų darinių, kuriuos lengva supainioti su ksantelazma: siringomos (smulkūs kieti odos spalvos mazgeliai po akimis), miliumai (baltos 1–2 mm cistelės), riebalinių liaukų hiperplazija, epidermoidinė cista ar lipoma (minkštas poodinis gumbelis be geltonos spalvos), retai – sarkoidozė ar nekrobiotinė ksantogranulioma. Todėl netipišką darinį gydytojas gali rekomenduoti ištirti.
Gydymas: kaip pašalinti ksantelazmą?
Lipidus mažinantis gydymas, mityba ir judėjimas svarbūs širdžiai, tačiau jau susiformavusios plokštelės jie nepašalina – geriausiu atveju ją kiek sumažina. Ksantelazma šalinama dėl estetinių priežasčių, o metodą dermatologas parenka pagal darinio dydį, gylį, kietumą ir senumą:
- Lazeris (CO2, erbio ar kiti) – išgarina paviršinį darinį beveik be kraujavimo; tinka mažoms, minkštoms, neseniai atsiradusioms plokštelėms. Daugiau apie metodą – straipsnyje apie lazerinę chirurgiją.
- Radiodažninė abliacija – darinys sunaikinamas kontroliuojama šiluma; greita procedūra, mažai veikianti aplinkinius audinius, todėl tinkama vokų odai.
- Cheminis pilingas – gydytojas tiksliai užtepa koncentruotos rūgšties ant plokštelės; paprastas ir nebrangus būdas, bet poveikio gylį sunku kontroliuoti, dažnos pigmentacijos dėmės.
- Krioterapija – šaldymas; gali prireikti kelių seansų, po procedūros oda gali pašviesėti.
- Chirurginis pašalinimas – kai plokštelė aukštesnė nei 5 mm, kieta, senesnė nei metai, apima visus keturis vokus, jau kartojosi arba nustatyta šeiminė hiperlipoproteinemija. Kartais derinama su vokų plastika.
Po bet kurios procedūros oda gali pašviesėti ar patamsėti, likti randelis, retai išsiverčia apatinis vokas (ektropionas). Po nechirurginių procedūrų gijimas trunka apie 3–4 dienas, o spalvos pokyčiai dažniausiai išsilygina per kelis mėnesius, nors kartais lieka ilgam. Ksantelazma linkusi atsinaujinti nepriklausomai nuo metodo – po pirmojo chirurginio šalinimo ji sugrįžta maždaug 40 % pacientų, todėl svarbu drauge gydyti padidėjusį cholesterolį.
Nešalinkite ksantelazmos patys. Jos neįmanoma išspausti, o internete siūlomos „šalinimo“ priemonės gali nudeginti ploną vokų odą ir palikti randą.
Priežiūra ir profilaktika
- Kontroliuokite cholesterolį – reguliariai tikrinkitės lipidogramą, o nustačius padidėjusius rodiklius laikykitės gydytojo paskirto plano.
- Mažiau sočiųjų riebalų ir alkoholio, daugiau daržovių, vaisių ir judėjimo.
- Nerūkykite, palaikykite sveiką svorį ir normalų kraujospūdį.
- Gydykite lėtines ligas – cukrinį diabetą, skydliaukės ir kepenų sutrikimus.
- Po šalinimo procedūros saugokite vokų odą nuo saulės ir apsilankykite kontrolinėse apžiūrose (paprastai po 1 ir 3 mėnesių).
Konsultacija su iDerma dermatologu
Ksantelazmą dažnai galima įtarti jau iš nuotraukų. Nuotolinės iDerma konsultacijos metu gydytojas įvertins darinį, padės atskirti jį nuo kitų vokų darinių, paaiškins, kokius kraujo tyrimus verta atlikti, ir patars, kuris šalinimo metodas tiktų. Pati šalinimo procedūra atliekama gyvai, o jei darinys greitai auga, skauda ar atrodo netipiškai, apžiūra gyvai reikalinga iš karto.






