Ksanteliazma (angl. xanthelasma) – tai gerybinis odos darinis, kuris dažniausiai pasireiškia gelsvomis plokštelėmis ar iškilimais aplink akių vokus. Nors ši būklė tiesiogiai nekelia pavojaus sveikatai, ji gali būti susijusi su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ar kitais vidaus organų sutrikimais. Dėl savo matomos lokalizacijos, ksanteliazma dažnai sukelia estetinį diskomfortą.

Kas tai?

Ksanteliazma – tai gelsvos spalvos minkštas odos darinys, kurį sudaro riebalų (cholesterolio) sankaupos paviršiniuose odos sluoksniuose. Ji nėra infekcinė, nevirsta piktybine forma, bet savaime neišnyksta ir laikui bėgant gali didėti.

Kas dažniausiai serga?

Sutrikimas gana retas – paveikia apie 1 % žmonių
Daugiau paplitęs tarp Azijos šalių ir Viduržemio jūros regiono gyventojų
Dažniausiai pasireiškia 35–55 metų amžiaus žmonėms
Pastebėta, kad net 50 % pacientų su ksanteliazma turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nors ksanteliazma kartais pasireiškia be aiškios priežasties, dažniausiai ji siejama su bendrais sveikatos sutrikimais:

Lipidų apykaitos sutrikimai – ypač padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis
Skydliaukės veiklos sutrikimai
2 tipo cukrinis diabetas
Genetinis polinkis
Nutukimas, rūkymas, nesubalansuota mityba

Simptomai

Geltonos arba gelsvai oranžinės spalvos papulės arba plokštelės
Dažniausiai būna minkštos, neskausmingos
Gali būti viena arba kelios, simetriškai abiejose veido pusėse
Lokalizuojasi aplink akis, ypač viršutinių vokų vidinėje pusėje
Nesukelia niežulio ar kitų pojūčių, tačiau laikui bėgant gali didėti

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei atsiranda geltonų darinių aplink akis
Jei darinys greitai didėja ar keičia formą
Jei kartu jaučiate kitus simptomus, susijusius su lipidų ar skydliaukės veikla
Jei kelia estetinį diskomfortą – rekomenduojama pasitarti su dermatologu dėl šalinimo galimybių

Diagnostika

Ksanteliazma dažnai diagnozuojama pagal klinikinę išvaizdą – gydytojui pakanka apžiūros. Norint įvertinti galimas priežastis, atliekami papildomi kraujo tyrimai:

Lipidograma (bendras cholesterolis, LDL, HDL, trigliceridai)
Gliukozės kiekis kraujyje
Skydliaukės hormonų tyrimai (TSH, FT4)
Kartais – kepenų fermentai

Gydymo galimybės

Ksanteliazmos pašalinamos dažniausiai dėl estetinių priežasčių. Gydytojas dermatologas parenka tinkamiausią metodą pagal darinio dydį, vietą ir paciento pageidavimus. Galimi metodai:

Vaistinis gydymas (kai kuriais atvejais skiriami lipidus mažinantys vaistai, tačiau jie nepašalina esamo darinio)
Lazerio terapija – efektyvus ir estetiškas būdas, ypač mažesniems dariniams
Krioterapija – šalinimas šaltu azotu
Elektrodestrukcija – pašalinimas elektros impulsais
Chirurginis šalinimas – taikomas didesniems ar pasikartojantiems dariniams

Svarbu: net ir pašalinus ksanteliazmą, darinys gali atsinaujinti, jei nebus sprendžiama pagrindinė priežastis – pvz., aukštas cholesterolio lygis.

Priežiūra ir profilaktika

Siekiant išvengti ksanteliazmos atsiradimo ar atsinaujinimo:

Mažinkite riebalų kiekį mityboje – ypač sočiųjų ir transriebalų
Didinkite fizinį aktyvumą
Venkite rūkymo
Stebėkite cholesterolio lygį – atlikite profilaktinius kraujo tyrimus
Gydykite lėtines ligas – ypač cukrinį diabetą, skydliaukės sutrikimus
Reguliariai lankykitės pas dermatologą, jei turėjote ar turite ksanteliazmų

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar ksanteliazma pavojinga sveikatai?
Ne, tai nepiktybinis darinys, tačiau gali rodyti kitas ligas.

Ar galima ją pašalinti?
Taip, taikomi keli metodai – nuo lazerio iki chirurginio šalinimo.

Ar ji gali atsinaujinti?
Taip, jei nepašalinamos pagrindinės priežastys, ksanteliazma gali vėl atsirasti.

Ar galima ją pašalinti namuose?
Ne. Savarankiškas šalinimas yra pavojingas – rekomenduojama kreiptis į specialistą.

Išvados

Ksanteliazma – tai dažniausiai estetinė problema, kuri visgi gali signalizuoti apie vidinius organizmo sutrikimus, ypač lipidų apykaitos. Svarbu ne tik tinkamai pašalinti darinį, bet ir rūpintis bendra sveikata. Konsultacija su dermatologu padės rasti geriausią gydymo ir profilaktikos sprendimą.