Keloidas (Randas)

• dažniausiai atsiranda praėjus 1-3 mėn. po odos traumavimo, uždegimo
• didesnis paplitimas tarp tamsesnę odą turinčių etninių grupių, nėštumo ar brendimo metu
• pastebėta didesnė rizika asmenims, kurių šeimos nariams būdingas keloidų atsiradimas

Keloidui būdinga:

• pasireiškia kaip tvirtos struktūros varijuojančios spalvos odos iškilimas buvusio odos pažeidimo vietoje
• randas dažnai išsiplečia toliau už pirminio pažeidimo ribų
• galimi įvairūs spalvos variantai ir jos pokyčiai randui gyjant: rausva, odos spalvos, tamsesnė nei odos (hiperpigmentacija)
• gali sukelti niežulį, skausmingumą, deginimo, tempimo jausmus
• lokalizacija: viršutinė nugaros, krūtinės dalis, ausų sritis, retais atvejais delnai ir padai, lytinių organų sritis, akių vokai

Diagnostika

Diagnozei nustatyti gydytojui dažniausiai užtenka paciento apklausos ir apžiūros duomenų. Retesniais atvejais diagnozei patikslinti gali būti atliekama odos biopsija.

Gydymas ir prevencija

Keloidinio rando gydymas gali būti problematiškas. Nepilnai užbaigtas ar netinkamas gydymas gali sukelti tolimesnį rando augimą ir situacijos blogėjimą. Žmonėms, žinantiems, jog turi polinkį į keloido susidarymą, svarbesnė yra pirminė prevencija. Galimos prevencinės priemonės:

• vengimas intervencinių procedūrų: auskarų vėrimosi, tatuiruočių darymosi
• jei įvyko nedidelė trauma ar buvo reikalinga chirurginė intervencija, turi būti žaizda susiųta taip, kad būtų minimalus tempimas, ir reikia stengtis pasitelkti visas priemones, kad būtų sumažintas žaizdos tempimas gyjant

Keloidų gydymo būdai:

• injekcijos į randą, taip pat naudojami ir tepalai, kremai
• krioterapija (rando naikinimas šalčiu)
• chirurginis rando pašalinimas, tačiau šis metodas negali būti taikomas vienas dėl didelės rando atsinaujinimo rizikos
• radioterapija (dažniausiai taikoma po chirurginio gydymo)
• lazerinė terapija 
• kiti vaistai

Žymės