Juosiančioji pūslelinė
-
- 20 proc. žmonių bent kartą per savo gyvenimą serga juostine pūsleline, sergamumo dažnis vis auga..
- Varicella zoster virusas gali sukelti dvi skirtingas ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę.
- Kai žmogus suserga vėjaraupiais, virusas toliau gyvena organizme (nerviniuose mazguose), nesukeldamas jokių simptomų, o suaktyvėjęs gali sukelti pūslelinę.
- Jei niekada nesirgote vėjaraupiais ir esate neskiepyti nuo jų, vėjaraupiais galima užsikrėsti nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline tiesioginio kontakto su bėrimu ar įkvėpus Varicella zoster viruso.
- Maždaug 1–6 procentai asmenų pakartotinai serga juosiančiąja pūsleline.
- Juostinę pūslelinę reikia skirti nuo paprastosios pūslelinės, rožės, ūminės egzemos, išplitusią formą – nuo vėjaraupių.
Rizikos grupės
-
- Juostine pūsleline gali sirgti įvairaus amžiaus žmones, bet dažniausiai serga vyresni nei 50 metų
- Taip pat dažniau serga įvairaus amžiaus žmonės, su silpna imunine sistema (pvz. onkologiniai pacientai; lėtinėmis, autoimuninėmis ligomis sergantys pacientai (reumatoidiniu artritu, žvyneline ir kt.)) – kuriems taikomas gydymas sisteminiais steroidais, naviko nekrozės faktoriaus (TNF) alfa inhibitoriai, sfingozino 1-fosfato (S1P) receptorių inhibitoriais, Janus kinazės (JAK) inhibitoriais.
- Sergantys ŽIV, AIDS.
Infekcijos šaltinis
-
- Žmogus sergantis vėjaraupiais, rečiau – juostine pūsleline
- Varicella zoster virusu užsikrečiama lašeliniu per orą arba sąlyčio būdu (liečiant bėrimus).
- Vaikai nuo sergančiojo juostine pūsleline gali užsikrėsti vėjaraupiais, ir atvirkščiai
Provokuojantys veiksniai
-
- vyresnis amžius (>50 m.)
- peršalimas
- stresas
- infekcijos
- sužeidimai
- kontaktas su sergančiu vėjaraupiais ar juosiančia pūsleline
- UV spinduliai
Lokalizacija
-
- 50 % – tarpšonkauliniai (nn. intercostales, n. thoracicus) nervai krūtinės, nugaros srityje.
- 20 % n.trigeminus; n.VII ir n.VIII – veide.
- Rečiau – kaklo, juosmens, kryžkaulio segmentai.
- Esant imunosupresijai, gali išplisti ne pagal įnervuojamą segmentą
Klinikinis vaizdas priklauso nuo paciento amžiaus ir sveikatos būklės, pažeistos vietos (dermatomo). Dermatomas- tai odos sritis, kurią inervuoja vienas stuburo nervas.
-
- 3-5 d. iki išberiant odą atsiranda bendras negalavimas, nuovargis, karščiavimas, skausmas, deginimas būsimų bėrimų srityje;
- Rausvos dėmelės-skausminga vienpusė juostinė eritema (paraudimas) – grupuotos papulės, pūslelės skaidriu skysčiu (12-24 val. bėgyje) besidėstančios pagal nervo eigą;
- Pūlinukai – šašai (7-12 d.)
- Sunkiais atvejais: kraujingi-seroziniai, gangreniniai bėrimai
- Deginimas, skausmas, niežėjimas
Komplikacijos
-
- Oda: gali būti antrinė bakterinė infekcija, gyjant likti randai;
- Akys: konjunktyvitas, episkleritas, uveitas, keratitas, iridociklitas (glaukoma), chorioretinitas (AIDS), retrobulbarinis neuritas, vaskulitas, regimojo nervo atrofija. Herpes zoster ophthalmicus – pažeidus r. ophtalmicus n. Trigemini, pūslelių atsiranda vienoje pusėje ant vokų, nosies, pažeidžia rageną.
- Nervų sistema: encefalitas, meningitas, granuliomatozinis arteriitas, segmentinės parezės, N. facialis parezė, klausos nervo pažeidimas; Poherpinė neuralgija – labai dažna komplikacija. Skausmai be bėrimų, trunka mėnesiais ar metais. Gali būti hipo- ar hiperestezijos, dažnai reikia gyd. neurologo ar skausmo medicinos gydytojo konsultacijos dėl skausmo malšinimo.
- Vidaus organai: pneumonija, ezofagitas, miokarditas, enterokolitas, pankreatitas, artritas.
Diagnostika
-
- Diagnozė dažniausiai nustatoma atlikus apklausą ir fizinį ištyrimą
- Esant reikalui, patvirtinti galutinę diagnozę galima atlikus laboratorinius tyrimus:
-
- Polimerazės grandininę reakciją (PGR)
- Virusologinį tyrimas – išauginti virusą užkrėstose ląstelių kultūrose
- Tiesioginę imunofluorescenciją – nustatyti Varicella-zoster viruso antigeną
- Serologinius tyrimus – IgM ir IgG (Anti Varicella Zoster IgG ir IgM)
- Tyrimams medžiaga paimama iš bėrimo (pūslelių).
-
Gydymo rekomendacijos
Pajutus pirmuosius ligos požymius, rekomenduojama nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Neužsiimti savigyda, o kreiptis į šeimos gydytoją ar iškart gydytoją dermatovenerologą, kurie sudarys tinkamiausią gydymo planą konkrečiu atveju – tik taip bus išvengta komplikacijų.
-
-
- Antivirusinis gydymas efektyviai mažina skausmą ir simptomų trukmę, jei pradedamas per 72 val. nuo simptomų pradžios.
- Praėjus daugiau 72 val. vaistas gali būti skiriamas, jei atsiranda naujų bėrimų.
- Bėrimų netrinti, nekrapštyti, dezinfekuoti, kad jų nedaugėtų
- Antivirusinis gydymas neindikuotinas, jei bėrimai pasidengę šašais
- Kitos priemonės: poilsis, skausmo mažinimas (šaltis, antivirusiniai tepalai, vietiniai steroidai, emolientai (kremai, losjonai, tepalai – iš vaistinės), antiseptikai, antibiotikai prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, B grupės vitaminai).
-
- Esant poherpetinei neuralgijai svarbu:
-
- ankstyvas antivirusinis gydymas
- vietinio anestetiko naudojimas
- gyd. neurologo konsultacija dėl skausmo malšinimo būdų (medikamentais: nesteroidiniai vaistai nuo skausmo (NVNU), nors paprastai mažai veiksmingi, tricikliai antidepresantai, antiepilepsiniai; nemedikamentais: transkutaninė elektrinė nervo stimuliacija ar akupunktūra, injekcijos pažeistoms vietoms).
-
Nedarbingumas
-
- Jei bėrimas yra ant veido, negrįžkite į darbą tol, kol toje vietoje nesusidarys šašas (~7–10 d.)
- Jei bėrimas yra vietoje, kurią galite uždengti (pvz., marlės tvarsčiu ar drabužiais), galite grįžti į darbą, kai pasijusite gerai.
- Jei dirbate sveikatos priežiūros įstaigoje (pvz., ligoninėje, medicinos įstaigoje, slaugos namuose), pasitarkite su savo gydytoju, kada saugu grįžti į darbą.
Prevencija
-
- Rekomenduojama vakcinacija nuo Varicella zoster viruso;
- Pasiskiepiję galite sumažinti tikimybę susirgti juostine pūsleline ir poherpetine neuralgija
- Skiepijimas rekomenduojamas vyresniems nei 50 metų suaugusiems, tačiau galima skiepyti ir jaunesnius, ypač jeigu imuninė sistema silpnesnė nei įprasta.
Šaltiniai
1. Harbecke R; cohen J I. Oxman M N. Herpes zoster vaccines. The Journal of infectious diseases. 2021; 224.Supplement_4: S429-S442.
2. Koshy, E., Mengting L., Kumar H., Jianbo W. Epidemiology, treatment and prevention of herpes zoster: A comprehensive review. Indian Journal of Dermatology, Venereology and Leprology. 2018;84(3).
3. Saguil A., Kane S. F, Mercado M G, Lauters R. Herpes zoster and postherpetic neuralgia: prevention and management. American family physician, 2017; 96.10: 656-663.
Žymės
Policistinių kiaušidžių sindromo pasireiškimas odoje
Policistinių kiaušidžių sindromas dažnai sukelia odos simptomus, tokius kaip hirsutizmas, aknė, pigmentacija. Pasikonsultuokite dėl PKS gydymo su dermatologu.
Menopauzės sukeltos odos būklės
Menopauzės metu dėl hormoninių pokyčių oda praranda elastingumą, sausėja, gali atsirasti aknė. Sužinokite, kaip geriausiai prižiūrėti odą.
Valgymo sutrikimų požymiai odoje
Valgymo sutrikimai gali sukelti odos pokyčius, tokius kaip sausumas, akrocianozė ir odos spalvos pokyčiai. Pasikonsultuokite dėl diagnostikos ir gydymo.
© 2023 iDerma