Pagrindinis > Odos ligos > Gerybiniai (melanocitiniai) apgamai

Gerybiniai (melanocitiniai) apgamai

Gerybiniai (melanocitiniai) apgamai (angl. melanocytic nevi) – dažniausi gerybiniai odos dariniai, susidarantys iš odos pigmentinių ląstelių – melanocitų.

apie 1% visų žmonių gimsta su vienu ar keliais apgamais
šviesios odos spalvos žmonės linkę turėti daugiau apgamų nei tamsios
melanocitiniai apgamai, kurie atsiranda vaikystėje dažniausiai išlieka visam gyvenimui
apgamų skaičių apsprendžia genetika, odos sugertų saulės spindulių kiekis ir imuninė sistema
pacientai, kurie vartoja imuninės sistemos funkciją koreguojančius vaistus, dažniau turi daugiau apgamų

Klinika

Melanocitiniai apgamai gali būti suskirstomi į skirtingas klasifikacijas pagal įvairius veiksnius: dydį, paveiktą odos sluoksnį, gali būti įgimti ar įgyti ir t.t.

Bendri tipinių melanocitinių apgamų bruožai:

apvalūs, simetriški
tolygios spalvos, kuri gali varijuoti nuo odos spalvos iki juodos
dažniausiai dėmės arba vos iškilę virš odos paviršiaus
su amžiumi šviesėja, jei padidėja, paviršius tampa švelnesniu

Bendri atipinių melanocitinių apgamų bruožai (svarbu ištirti dėl melanomos rizikos):

nesimetriški su nelygiais ar aštriais kraštais
plokšti, paviršius iškilęs virš odos
didesni nei 6 mm
netolygios spalvos

Žmonės, turintys daugiau atipinių apgamų, turi didesnę melanomos riziką.

Įgimti apgamai neretai atrodo išskirtinai, nors dažniausiai yra gerybininiai.

Diagnostika

Melanocitiniams apgamams diagnozuoti gydytojui dažniausiai pakanka paciento apklausos ir apžiūros duomenų. Diagnozės patikslinimui atliekama dermatoskopija.

Esant melanomos (odos vėžio) įtarimui, reikalingas apgamo chirurginis pašalinimas ir histologinis ištyrimas.

Gydymas

Melanocitiniai apgamai dažniausiai nepavojingi, todėl jiems nereikalingas aktyvus gydymas ir gali būti palikti stebėjimui. Tačiau reikia susirūpinti, jei stebimas apgamas padidėjo, pakeitė spalvą, struktūrą ar formą.

Dėl pašalinimo spręsti šiais atvejais: