Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas (atopinė egzema, endogeninė egzema, neurodermitas) – tai labai dažna lėtinė uždegiminė odos liga, kurią lydi intensyvus niežėjimas.

Atopinis dermatitas dažnai stebimas jauname amžiuje, net apie 20 % vaikų susiduria su šia liga. Ligos simptomai paprastai prasideda kūdikystėje ir su metais regresuoja.

Diagnozė nustatoma remiantis anamneze, klinikiniais požymiais fizinio ištyrimo metu, požymių specifiškumas priklauso nuo asmens amžiaus. Bendri ligos požymiai:

• stiprus niežėjimas,
• protarpiniai paūmėjimai,
• šeiminė atopinio dermatito, alerginio rinito, astmos anamnezė šeimoje
• sausa oda.

Pažeidimo lokalizacija priklauso nuo amžiaus. Vyresniems vaikams pažeidimas labiau išreikštas galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose. Lenkiamųjų paviršių pažeidimas dažnai išlika ir suaugusių amžiuje, tačiau jiems gali būti pažeidžiami ir tiesiamieji galūnių paviršiai, esant sunkiai ligos formai pažeidimas gali būti stebimas visame kūne, tai – eritrodermija. Esant netipiniai ligos eigai, klinikiniams požymiams gali būti atliekami papildomi tyrimai: odos pasėlis, geležies tyrimas (sumažėjęs geležies kiekis gali paūminti niežėjimą), imunoglobulino E kiekis, odos dūrio mėginys, alergenų lopo testas.

Būklės pablogėjimą gali išprovokuoti prisidėjusi antrinė bakterinė odos infekcija, odą dirginančios medžiagos (pvz.: skalbikliai), įkvepiami alergenai (pvz.: namų dulkių erkė), maisto alergenai (dažniausi maisto alergenai kūdikiams: kiaušiniai, pienas, sojos pupelės, žemės riešutai, kviečiai), emocinis stresas. Pažeistas odos barjeras neapsaugo nuo patogeninių bakterijų, dažnos antrinės odos infekcijos.

Gydymas

Bendrieji principai – vengti odos būklę sunkinančių veiksnių:

• naudoti muilo pakaitalus (bekvapius, bespalvius aliejinius prausiklius iš vaistinės pvz.: Eucerin atopi control, Bioderma atoderm intensive gel moussant ir pan.)
• nedėvėti vilnonių drabužių
• naudoti kuo paprastesnę kosmetiką, be pridėtinių kvapų,
• užtikrinti tinkamą organizmo poilsį,
• sumažinti stresą.

Vietiškai pažeidimo vietose, esant uždegimui, gali būti naudojami drėgni tvarsčiai, ypač svarbus nuolatinis emolientų naudojimas (pvz.: Bioderma atoderm intensive baume, Avene XeraCalm A. D.) užtikrinti tinkamą odos hidrataciją. Esant išreikštam pažeidimui gali būti naudojami gydomieji tepalai mažinantys vietinį uždegimą (pvz.: kalcineurino inhibitoriai, kortikosteroidų kremai), ligai komplikavusis antrine infekcija gali būti skiriama antibiotikų terapija. Išreikštam niežėjimui skiriami antihistamininiai vaistai. Gydymui nepasiduodančiai ligai gali būti skiriami imunosupresiniai vaistai (pvz.: azatioprinas, ciklosporinas ir pan.) ar biologinė terapija.

Žymės