Krioterapija – minimaliai invazyvus odos darinių šalinimo būdas, kai dariniai sunaikinami ypatingai šaltais skysčiais ir specialiais instrumentais.

Dažniausiai naudojamas skystas azoto oksidas, taip pat gali būti panaudojami anglies dioksido sniegas, skysti dimetilo eteris ar propanas.

Krioterapijos privalumai:

nebrangu
greita
lengvai atliekama
saugu
mažai galimų komplikacijų

Krioterapija dažniausiai naudojama gerybiniams odos susirgimams gydyti, dariniams šalinti:

aktininei keratozei
seborėjinei keratozei
virusinėms karpoms
užkrečiamam moliuskui gydyti
įvairiems minkštiems darinukams

Kartais panaudojama ir pradiniams vėžiniams pokyčiams gydyti: paviršinei bazinių ląstelių karcinomai ir in-situ formos plokščialąstelinės karcinomos dariniams ant kojytės šalinti. Tačiau po šio gydymo reikalinga akylesnė pažeistos vietos odos priežiūra ir sekimas.

Krioterapija draudžiama esant:

neaiškiai darinio diagnozei
melanomai
tamsiaodžiui pacientui
dariniams, kuriems bus reikalingas tolimesnis patologo ištyrimas
buvusiems šalutiniams reiškiniams į taikytą krioterapinį gydymą
jauno amžiaus pacientui
pacientui be sąmonės
gretutinėms ligoms, kurias provokuoja šaltis

Procedūros atlikimo metu gali pasireikšti tam tikri šalutiniai efektai:

skausmas
patinimas
galvos skausmas
pūslelių susidarymas

ARTICLE_GIF

Kiekvienam pacientui gydytojas dermatovenerologas parenka tinkamiausią darinių šalinimo būdą ir paaiškina poprocedūrinę paveiktos vietos priežiūrą.

Dažniausiai rekomenduojama laikyti odą švarią, plauti švelniu muilu, netraumuoti šiurkščiais rūbais.

Iškart po procedūros vienkartinai galima pažeistą vietą patepti hormoniniu tepalu, išgerti nesteroidinių vaistų nuo skausmo.